vakar atidaryme nedaug zmoniu, gal kad vasara. kol apacioj aidejo kalbos (kazkas taikliai pastebejo, kad ne vieno zodzio apie dailininka - viskas apie rengejus, remejus, nuostabu pastata ir net vaikinus, kurie deliojo ir kabino viska). ta proga apziurejau kirkeby, nes nebuvau macius. nepasakyciau, kad griebe uz sirdies, tuo labiau, kai pamaciau menininko ikvepimo saltini - nuotraukas su medziais ir kelmais, supratau, kad ne mano. bet tai nieko nekeicia. nauja - treciame aukste asambliazu kolekcija. kaip pasake lolita - autoriu, kurie zinojo Kantora. keista, kaip zanras suvienodina veidus. gal kad visu panasus naudojami daiktai - seni, surudije, pajuode. matyt, raustasi tame paciame siukslyne, o paskui jau kaip kam pavyksta. ziuriu, vel parasiau niuriai. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19906