as irgi verciuosi gyvenimu, kaip mie. mano toks verslas - gyventi sau. nu
tai kas, kad kitu parduoto laiko saskaita. tai juk ju pasirinkimas, ne
mano. stai ana diena uzdirbau pastogei ir maistui guledama parkelyje ant
dekucio pavesy ir ganydama debesis. nes patys tokio "darbo" darbdaviai
neturi tam laiko. visas ju laikas parduotas pinigu kalimui. kad galetu
sumoketi ivsems. uz debesu ganyma ant pievutes. tiesa, uz gerai praleista
ju laika dar gavau obuoliniu pyrageliu deze ir sokolado, neskaitant algos.
vakar, pvz., turejau vazinetis miesto traukinuku, kurio begiai chicagoje
pakabinti ties mazdaug treciu namo aukstu. per jau bene septyniolika metu
neprisiriuosiau siai pramogai, o stai vakar "dirbau". priedo, buvau
ipareigota pakeliui aplankyti garsiaja miesto bible ir suvalgyti ledu. o
tuo tarpu darbdaviai dirbo dirbo dirbo ir galo nemate. siandien jiems
pirmadienis, o man iseigine. isliuosi po "darbo". dzinbuvimas, ne kas kita.
kazi, ar dinbuvistai dalina kokius medalius ar diplomus? as tikrai buciau
verta, manau.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19906