p.s. Panašiai ir su Šveicarija. Tikriausiai, į tą jos "skolą" 
įskaičiuojami ir Šveicarijos centriniame banke laikomi rezervai, kurie į 
jį suplaukė valiutų prekeiviams masiškai perkant frankus.

Čia su tų skolų kiekiu tas pats kaip su vadinamąja komercinių bankų 
vykdoma "pinigų multiplikacija", kai skaičiuojamos tik bankų išduotos 
paskolos nuo vieno "tikrų pinigų" kiekio, bet neskaičiuojami jų gaunami 
indėliai. Jau kažkada čia buvau pateikęs pavyzdį - Jonas turi litą, jį 
pasiskolino Petras, iš Petro jį pasiskolino Antanas, galiausiai, 
prireikus grynųjų, iš Antano tą savo litą vėl pasiskolino Jonas. Taip 
gali būti vienas realus litas ir tūkstantis litų skolų.



2011.09.26 22:39, RaR rašė:
> O tokių straipsnelių tu neskaitinėk, nes jie tave tik dar labiau
> supainios. Čia nepateikta to skaičiavimo metodika. Panašiai kaip
> skaičiuotų tik banko išduotas paskolas, bet ne jo turimus indėlius.
> Pvz., kaip viena didžiausių skolininkių tiek vienam gyventojui, tiek
> pagal BVP, pateikta Norvegija. O juk visi žino, kad jos biudžetas jau
> eilę metų kaip perteklinis kažkur 10% ar pan., šalis turi sukaupusi
> didžiulius rezervus.
>
>
>
>> Paskaiciau Delfistu straipsni
>> http://verslas.delfi.lt/business/article.php?id=50034082 ir vel
>> prisiminiau sena savo klausima apie valstybiu skolas.
>> Sikart skamba taip, kaip suprantu, visos be isimties valstybes turi
>> kazkokia tai skola (external debt), vienu ju ta skola yra didesne uz
>> BVP, kitu - vos keli % BVP. Kyla klausimas, pasaulio mastu vedama
>> "juodoji buhalterija", jei visos be isimties salys yra skolingos?
>>