Tai kad čia ne visai apie tai, vėl nepagavai. Čia kalbama apie absoliutų 
skolų dydį, o ne apie pasiskolintų/paskolintų lėšų santykį.
Nežinau, kodėl tame delfio straipsnelyje nepateiktas Liuksemburgas, bet 
pagal 2010 visų užsienio skolų statistiką statistiką jo skaičiai buvo 
įspūdingi, dešimtimis kartų lenkiantys didžiausius konkurentus - 3443% 
BVP, arba $3759174 vienam gyventojui! Tuo tarpu vyriausybės skola tais 
pačiais metais buvo vos 15,2% - viena mažiausių pasaulyje. Visa tai dėl 
išvystyto bankininkystės ir finansinių paslaugų sektoriaus - daugybė jų 
ten registruota.

O skolų grąžinimas - tai pirmiausia tų paskolų teikėjų rūpestis, nes 
pinigus negrąžinimo atveju praras jie. Jeigu investicinis fondas, 
registruotas Liuksemburge, praras daug lėšų - kas daugiausiai nukentės? 
Visi tie užsieniečiai, kurių lėšos paskolintos tam fondui.





2011.10.05 03:44, abc rašė:
> On 9/27/2011 7:00 AM, RaR wrote:
>>
>> Nieko čia mistinio nėra - šalys, kurių gyventojai ir įmonės pinigų turi
>> mažai ir daugumą jų laiko "kojinėse" - mažai prasiskolinusios. Tos,
>> kuriose kapitalo daug, ir jis laikomos obligacijų bei akcijų pavidalu,
>> skolos didžiulės. Šalių, kurių ekonomikos atviros ir verslas sugeba
>> pritraukti investicijų, užsienio skola didelė.
>>
>> Vyriausybės skola - atskira tos skolos dalis, bet su jos ir jos
>> skaičiavimu viskas aišku.
>
>
> o kas, apart tamstos, apie kokias mistikas kalba? Aš reziumuoju
> akivaizdų faktą: atmetus visokias gamtos gėrybes aka iškasenas, šiandien
> turtingiausiai ATRODO tas, kuris labiausiai prasiskolinęs. Kada naudinga
> skolintis, koks saugus skolinimosi limitas, kur (valstybės mąstu)
> naudingai leisti pasiskolintus pinigus, kaip skolos įtakoja ūkio
> santykius - žino toli gražu ne visi. Kad tas skolas reikės grąžinti -
> žino visi. Kaip reikės grąžinti - kelių nėra taip jau ir daug. Tačiau
> daugeliui tai net neima rūpėti, kol jau netampa per vėlu :)