Keista, jei salis turi perteklini biudzeta, kodel ji tuom perteklium nepadengia skolu. Apskritai, kaip gali buti kartu ir skola, ir perteklius, suprastinam tuos skaicius ir gaunasi arba skola, arba perteklius. Turbut as vel kazka ne taip suvokiu.

-- 
"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:j5qke8$nf6$1@trimpas.omnitel.net...
>O tokių straipsnelių tu neskaitinėk, nes jie tave tik dar labiau 
> supainios. Čia nepateikta to skaičiavimo metodika. Panašiai kaip 
> skaičiuotų tik banko išduotas paskolas, bet ne jo turimus indėlius. 
> Pvz., kaip viena didžiausių skolininkių tiek vienam gyventojui, tiek 
> pagal BVP, pateikta Norvegija. O juk visi žino, kad jos biudžetas jau 
> eilę metų kaip perteklinis kažkur 10% ar pan., šalis turi sukaupusi 
> didžiulius rezervus.
> 
> 
> 
>>      Paskaiciau Delfistu straipsni http://verslas.delfi.lt/business/article.php?id=50034082 ir vel prisiminiau sena savo klausima apie valstybiu skolas.
>>      Sikart skamba taip, kaip suprantu, visos be isimties valstybes turi kazkokia tai skola (external debt), vienu ju ta skola yra didesne uz BVP, kitu - vos keli % BVP. Kyla klausimas, pasaulio mastu vedama "juodoji buhalterija", jei visos be isimties salys yra skolingos?
>>