On 9/27/2011 7:00 AM, RaR wrote:
>
> Nieko čia mistinio nėra - šalys, kurių gyventojai ir įmonės pinigų turi
> mažai ir daugumą jų laiko "kojinėse" - mažai prasiskolinusios. Tos,
> kuriose kapitalo daug, ir jis laikomos obligacijų bei akcijų pavidalu,
> skolos didžiulės. Šalių, kurių ekonomikos atviros ir verslas sugeba
> pritraukti investicijų, užsienio skola didelė.
>
> Vyriausybės skola - atskira tos skolos dalis, bet su jos ir jos
> skaičiavimu viskas aišku.


o kas, apart tamstos, apie kokias mistikas kalba? Aš reziumuoju 
akivaizdų faktą: atmetus visokias gamtos gėrybes aka iškasenas, šiandien 
turtingiausiai ATRODO tas, kuris labiausiai prasiskolinęs. Kada naudinga 
skolintis, koks saugus skolinimosi limitas, kur (valstybės mąstu) 
naudingai leisti pasiskolintus pinigus, kaip skolos įtakoja ūkio 
santykius - žino toli gražu ne visi. Kad tas skolas reikės grąžinti - 
žino visi. Kaip reikės grąžinti - kelių nėra taip jau ir daug. Tačiau 
daugeliui tai net neima rūpėti, kol jau netampa per vėlu :)