jei organizmas visada zinotu , kad jau reikia isvemti, apsinuodijimu su pasekmemis nebutu "Bone Daddy" <.info@bonedaddy.serveftp.com> wrote in message news:hn54bl$qm6$1@trimpas.omnitel.net... > žmogus yra labai pritaikytas "smūginėm" dozėm, jis paprasčiausiai išvems > tuos obuolius, kurie nebetilps. Nebent sušvirkšt jam tiesiai į kraują ? > > ... o bet tačiau, kaip su tuo kupranugariu, kuris "smūgines" dozes susideda > atsargai? > > "Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message > news:hn53q0$plu$1@trimpas.omnitel.net... >> Jeigu žiūrėsim iš tos pusės - tai tūkstantis metų - per trumpas >> laikotarpis :) Ir tada galima drąsiai teigti, kad žmogaus (ar kokio kito >> bent jau visaėdžio gyvūno organizmas) netgi labai pritaikytas smūginėms >> įvairių medžiagų, ypyč tokių, kurios yra susijusios su kasdieniniu >> energijos poreikiu (o tai šiuo atveju būtų fruktozė) dozėms. Nes juk >> pirmykštis žmogus negalėjo būti tikras, kad tai, ką turi dabar, turės ir >> rytoj - ar tai būtų medaus pilna drėbvė, ar sumedžiotas mamutas... >> >> Gintas schrieb: >>> O pati manai, kad pritaikytas? As pvz samprotauju taip-ko nebuvo >>> artimiausia tukstanti metu, tam nepritaikytas.Ypac, kai tai pateikiama >>> dozemis, kokiu gamtoje nerandama. Nei prie pesticidu, nei prie rafinuoto >>> cukraus saujomis, nei prie gryno heroino . >