vėl prišokau ir negaliu susilaikyti neatsakiusi į mie 164871, nes kaip
tik tą atsakymą ir galvojau pietaudama. ne visai taip paprasta,
sakyčiau, mie. šiaip sutinku, kad "tie, kuriu perdeta savimeile ir kurie
nepasitiki savimi", dažnai įsižeidžia dėl juokų. bet ne vien tai...
pirmiausia tai juokas juokui nelygu (žiūrint, kas juokauja ir kaip),
antriausia - žmogui labiau reikia supratimo ir šilumos negu pašaipaus
juokavimo, kuris yra tik prieskonis gyvenimui. o supratimas ir šiluma
būna gyvenimo pamatas. pašaipus juokas, toks, kai juokiasi vienas iš
kito, kuria santykį "vienas prieš kitą", jis vienišumo palydovas, ir
tai visai kas kita nei santykis "vienas greta kito", kuris atsiranda, kai
žmonės juokiasi iš to paties. čia panašiai kaip tas pasakymas apie
meilę - kad meilė yra ne žiūrėjimas vienam į kitą, o žiūrėjimas
viena kryptimi :)

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16881