Neprieštarauju. Neginčiju, kad negalima paaiškinti vienokių ar kitokių
žmogaus poelgių, nuotaikų ir t. t. Bet tai nieko nekeičia. Pavyzdžiui,
man visai neblogai sekasi patarti kitam, o kai pati susiduriu su panašiais
dalykais, – rankos aukštyn... Aš manau, kad mes atsidūrėme
pertekliaus duobėje. Prigaminome daugybę daiktų, kurių nebegalime
parduoti, prirašėme daugybę taikomųjų tekstų, kurių nebėra kam
pritaikyti... Tai ir yra krizė.
Mes jos dar neįsisąmoninome, bet ji jau čia, ji šaiposi iš mūsų.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16881