tokie šviesūs tavo laiškeliai, saulėti, kaip ir tu pati. o aš paskendęs savyje, man įdomus labiau mano pasaulis, o tas kitas - tik iš nostalgijos, tik iš to, jog ką tik jame buvau ir karts nuo karto norisi viena koja sugrįžti į jį. norisi aistros, beprotybės, nesinori nusivylimų, išdavysčių - nors ir pats milijonus kartų esu išdavęs. o mano Pasaulis saugus ir Svaigus. pramogos? jos dažnai tampa našta, pareiga, nėra taip, kad begaliniai trauktų, kaip Anksčiau. pasijunti tarsi voveraitė rate, bėgi bėgi, bet išties tai stovi vietoje. Na, nebent tuo bėgimu palaikai sportinę formą:) bet ją galima ir kitaip palaikyti, juk taip? matyt, jei ****** būtų Absoliutus Ritualas, man patiktų. nebesinori Vartojimo prabėgom, norisi subtilumo, rafinuotumo, bet su fantazija, išmone, su Paslaptimi. norisi elegantiškai žaisti. Kaip tau? o tas atvirumas ir išsipasakojimas - ne ne, visko neišpasakosi, vedęs išsiskyręs turi vaikų - tai tik Duomenys, kurie nieko nesako. kas po jais slepiasi? Savęs negali iki galo suprasti, kur jau Kitą? neaprėpiami vandenynai susitinka, vienas raibuliuoja, žarstydamas saulės zuikučius, kitas ramus su rūkų klodais virš apytamsių bangų:) na, iki kito --- ps iš didžiųjų raidžių - ten akcentai gal. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16881