Kaip jūs tą Parulskį galit skaityti? Per Klasiką dabar kažkas skaitė
kažin kokią jo ištrauką, kaip veikėjas lipo laiptais, kaip
apgailestavo, kad prisigėrė kefyro, kaip atidžiai klausėsi, iš kokios
gilumos gurgia jo pilvas, ar tai apgaulinga, ar ne, pasirodo, apgaulinga,
po to herojus mąstė apie tai, kad močiutė saugodama, kad kas
nesinaudotų tualetu, slepia tualetinį popierių virtuvės spintelėj už
kažkokio indo, nors niekas tikrai neina į tą tualetą – ir dar turbūt
apie tą patį tebeskaito. Ir skaitys visą pusvalandį, kol vargais
negalais išrutulios kokią psichologinę mintelę. Dar pagalvojau apie
Archyvarą - kaip jis gali kuistis po tą lietuvių literatūrą? Nejau
laiko negaila? 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16881