Šiandieną pagaliau pavyko nuvykti Į Kernavę, susipažinti su gyvąja
archeologija. Praktiškai mačiau kaip greitai su lanku sukant pagaliuką
įkuriama ugnis. Paragavome senoviškos vario amžiaus košės iš sorų,
dilgėlių ir dar kažko. Visai skani, valgyčiau. Žmona pabandė terlėje
išrinti grūdus iki miltų. Gidė patarė, kad trinant reikia dainuoti
dainą, tada laikas neprailgsta arba svajoti apie bernelį. Patariau
žmonai dainuoti. Iš ruošinio lenkas atštampavo Augusto laikų varinę
monetą. Pasiūliau jam gaminti dolerius, bet jis nesutiko- nenori
kalėjimo. Keli lietuviukai, apsirengę odinėmis kelnėmis iš kaulo
išpiaustinėjo žeberklui, strėlėms antgalius. Žuvims gaudyti kabliuką
išpiauna per dvi valandas. Kaip puodus žiedžia, teko matyti ir
anksčiau. Buvo demonstruojami ir kiti senoviniai amatai- medžio, kailių,
pynimo, liejimo, gydymo, muzikos instrumentai ir t.t. Man patiko. Trejerių
devynerių neragavau. Žmona labai džiaugėsi virvelinės geramikos
lipdytu indeliu, beržo tošimi apipintu juodu keraminiu puodeliu, tošine
dėžute, stikliniu pakabuku. Į galą pradėjo lynoti, tai po tentu
sukirtome po šašliką, o jau važiuodami- meduolį. Kaip, gi be jo.
Gryžome namo pavargę, vieni daugiau, kiti mažiau. Tikrai vertėjo
nuvykti. Ir žmona ir tetulė pilnos įspūdžių, pakilioje nuotaikoje.
Man ši ekskursija nemažai kainavo, bet nesigailiu, nes nieko nėra
vertingesnio už naujus įspūdžius, džiaugsmą ir gerą savijautą.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16881