gal vakar ziurejote romo lileikio filma apie ciurlionio gimines ir ju likimus? as sito filmo laukiau specialiai. o pasijutau kaip skaidriu vakare. buvo istisai rodomi ciurlionio paveikslai, pramaisiui su vinjetemis, eskizais, nuotraukomis ir laiskais, kai kurie kartojosi du ir daugiau kartu. fonine muzika - indu ragos ar kazkokia korejietiska muzika. tiesa, filmas prasidejo efektingai nufilmuotais gamtos vaizdais. paskui moteris krutimi maitina kudiki. dingtelejo, gal tai pats romas lileikis vaikysteje, tuoj ims pasakot, kaip kas buvo toliau. bet tai greiciau buvo simbolis, turejes reiksti, kad viskas turi savo pradzia. gana paprasta. po to ivairus zmones kazka pasakojo. dazniausiai dalykus, skirtus siauram giminiu ratui, susedus prie kuciu stalo ar siaip susiejus kokia nors proga, kai viskas prasideda graziai, o baigiasi nuoskaudu issakymu ir issitrankymu. vienas ponas, pristatytas dizaineriu, pasakojo apie tai, kaip "mamule" atidave viska muziejui uz dyka, o Sofija viska pardave. paskui moteris, tikriausiai ciurlionio dukterecia, snekejo debesis. toks vaizdas, kad buvo ikausus, ir kuo toliau, tuo labiau. na, buna, kad zmones paima "ant drasos". nesmerkiu, tik idomumo maza. be to, man ir gyvenime labai sunkiai sekasi bendrauti su dvasingomis moterimis, taigi nesiimu spresti. isgirdome jaudinancia istorija apie dede stasi, tai nuostabu. nepajegiau paziuret iki galo, gal viskas issivyste i puiku filma, nes juk autorius yra gaves "sidabrine gerve" uz ji? nebeziurejau nuo tos vietos, kur filmo kurejas eme naudoti primityvius kompiuterinius triukelius, viena vaizda uzdedamas ant kito ir nuspalvindamas nespalvotus ciurlionio piesinius. ziurovas, gulejes salia manes, bambejo ir sake negrazius zodzius, o tai irgi veike migdanciai. taigi pasakiau labanakt neistverus. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17157