O man vieną kartą blondinė kalė į mašinos užpakalį taip, kad beveik
metrą mašina pašoko į priekį. Važiuojam sau visi apie 120, staiga
žiūriu, priekyje chebra ant stabdžių - per perėja kažkas eina. Aš
irgi ant stabdžių - net dūmai parūko iš po padangų. Žvilgt į
galinį veidrodėlį - blondinė atlekia. Iš karto supratau, kad kals.
Susigūžiau ir laukiu. Akurat - kaip dėjo, nepagailėjo. Aš iššoku,
prie jos mašinos, klausiu ar sveika, ar nesusižeidė. Ne, sako, ir
pradeda angliškai keiktis kiek įmanydama. Aš ją raminu, kiti žmonės
pribėgo, irgi ramina. Tada ji kiek atsipeikėjo, sakau stumiam mašinas į
šoną, nes eismui trukdome. Nustūmėme į šalikelę, o ji vis man
įrodinėja, kad aš kaltas, nes per staigiai stabdžiau. Na ką aš jai
pasakysiu. tada visa apsiašarojusi skambina savo vyrui. Pasikalba,
paaiškina jam, kad aš kaltas tada duoda telefoną man. Jos vyras mane
nuramina, sako, matai gi, blondinė mano žmona, australė. Nepyk ant jos.
Užsirašyk mano tel. numerį, draudimui paskambinsiu, viską sutvarkys.
Taip ir išsiskyrėm. Aš nuvažiavau, o ji liko prie sudužusios geldos -
nes jos mašina žiauriai nukentėjo. Tai atsitiko kelyje Modiin -
Tel-Aviv, 15 kilometre.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17157