Na va ,Mie, toli eiti ir nereikia, visi atsakymai po nosim. Gyvenau
panašių žmonių ,kaip  174177. komentaro autorius(-ė), aplinkoje : tu
durnas, tu ne taip mąstai, tu blogas, daryk taip kaip mes tau pasakysim ,
tu nieko neišmanai. Pasitikėjau , susikūriau sau autoritetų. Naiviai
tikėjau. Taip praradau save : aš pats sau blogas , mažai vertas
pasidariau. Jau net nežinojau ko pats noriu ar norėti. Jaučiu vieną,
darau kitą. Nedrįsau net apie kažką svajoti , nes tokiem kaip man - be
šansų. Vienintelis tėvas ir dar keli bendrakeleiviai atskirais
laikotarpiais ,vaizdžiai sakant,  "nedurnindavo".
Dabar kas kita. Mano artimoje aplinkoje niekas manęs "nedurnina",
atsižvelgia į mano poreikius net ir "durnus". Aš į jų. Žodžiu,
susikišam savo "labai protingas ambicijas" į užpakalį ir gyvenam
dabartim , dairomes į ateitį :). Pasirodo, viskas paprasta : kuo matuoji
, tuo ir tave išmatuoja anksčiau ar vėliau. Kaip ten pasakyta: neteisk
ir nebusi teisiamas. Arba : kaip pasiklosi, taip ir išsimiegosi. Taip kad
nieko "durninti" iš esmės neapsimoka.
174177. autoriau, ačiū už savalaikį pasiūlymą. Einu į tuoletą ,
nes tikrai prispyrė. Ten labai patogu susirangyti į mąstytojo pozą ir
thinkinti
againhttp://kalafioras.files.wordpress.com/2009/07/mastytojas.jpg


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17157