Spalio 8 diena. Mano gimtadienis - vakare sukaks septyni. Grįžtu iš
mokyklos- tėtis jau namie, ruošia pietus. Po pietų turime eiti su juo į
kinoteatrą. Gimtadienio proga tėveliai nupirko bilietus, bet iš
pradžių - papietauti. Tėtis pastato keptuvę ant viryklės, prieš tai
pripylės vandens. Taip geriau išsivalo keptuvė, sako man. Mūsų
virtuvė ankšta, bet joje bent jau bėga karštas vanduo iš čiaupo -
vonioje tenka laukti labai ilgai - o gali ir nesulaukti, jei boileris
virtuvėje virš krosnies neįjungtas. Nusiplaunu rankas, nusišluostau ir
metu ant vienos iš virtuvėje ištemptų virvių - ant jų džiaunami
skalbiniai, bet tą dieną jų nėra. Rankšluostis perlekia per virvė ir
nusileidžia tiesiai ant kaitinamos keptuvės rankenos. keptuvė verčiasi
ir verdantis vanduo užpila mane.Neprisimenu. Sėdžiu ant "bordavos" mano
močiutės dovanotos sofos salone ir šaukiu nuo nežmoniško
skausmo.Neprisimenu.Tėtis kažkur išbėga.Neprisimenu.Jis grįžta, o aš
bandau nusiplėšti mėlyną treningą, kuris prilipės prie kūno. Tėtis
neleidžia. Neprisimenu. Šaukiu, šaukiu, šaukiu...Neprisimenu.Ateina
kažkokios tetos ir dėdės baltais chalatais - išima didelį diedlį
švirkštą...Neprisimenu. Man žiauriai gera, ramu, nieko
neskauda.Neprisimenu.Neprisimenu.Neprisimenu.Po kokių dešimties metų.
Tau tada nudegė 25 procentai odos. Persodino iš šlaunies ir kitų
vietų. Čia pasakoja tėtis. Tu taip verkei, taip šaukei... Sako
man.Prisimenu. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17157