Tai buvo vasarą, kai popižius Jonas Paulius II lankėsi Izraelyje. kaip
ir kiekvieną rytą, lekiame dviejų juostų nenutrūkstamu srautu iš
Modiino į Tel-Avivo Jeruzalės autostradą - leidžiames nuo kalno - nors
galima važiuoti 90, bet visi skriejame 120 - tik pabandyk važiuoti
lėčiau - "užpypsens" negyvai. Policijos ten niekada nėra, nes jie
žino, jog visi skuba į darbą ir greičio viršyjimas yra mažesnė
nuodėmė nei pavėluoti į darbą. Leidžiuosi ir staiga matau, kad stovi
policijos mašina ir iš jos išlipęs policininkas puola į kelią ir
mostaguodamas rankomis stabdo mane. Net pakraupstu ir psichologiškai
pasiruošiu "mūšiui". (taigi žinai, darbdavys žvėris ir t.t., jau
galvoju apie pasiteisinimus). Sustoju. Jis prieina prie manęs, kaltai
šypsosi. Supranti, dabar keliu turi važiuoti popiežius, mes privalome
sustabdyti eismą. JUK KAŽKAS TURI BŪTI PIRMAS, pasiteisindamas sako man.
Aš atlėgstu. Išlipu iš mašinos, užsitraukiu dūmą. Jis irgi. Matau,
jog ir jam palengvėjo. Tai atsitiko Modiino ir Tel-Avivo Jeruzalės
magistralės susikirtime.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17157