Aš tau, Archyvarai, galėčiau papasakoti daugybę dalykų apie
mirusiuosius, ypač apie dar nepalaidotus. Bet čia kažkaip nedrąsu. Esu
gavusi iš jų daugybę malonių, tokių įtikinančių, kad net stulbina.
Kol nepalaidoti, jie paprastai laikosi šalia savo kūno, arba dar ilgiau,
šalia kapo, laukdami, kol kas aplankys. Ypač jie dėkingi už maldą, ir
kaip išgali, atsilygina. T. p. ir kitokią auką. Man rodos, kad tau
Dievas davė malonę atkentėti už tą savižudį... na, tiesiog  jo
būseną Viešpats šiek tiek užkrovė tau ant pečių, o jam palengvino.
Esu tikra, kad tas vargšas jūsų mirusysis gyveno baisiame dvasiniame
šaltyje, nepažįstantis meilės ir nusivylęs bet kokia pagalba.
Parašyčiau dar, bet gal vėliau...

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17157