Paskambino iš parduotuvės: atvažiuok pasiimti mašinos, ką tik gavome.
Lekiu su taksu į parduotuvę. Pakeliui sugalvoju, kad žmonelei
neskambinsiu, o padarysiu jai siurprizą ž atvažiuosiu į Tel-Avivą
pasiimti iš darbo. Tai nudžiugs. Pastatau mašiną prie darbo. Visi
bendradarbiai išeina pažiūrėti pirkinio. Giria. Aš sau šypsausi.
Malonu juk, kai giria. Vakare susiruošiu į kelionę. Užvedu mašiną ir
atbuliniu (tas nelemtas Petah-Tikvos kiemų siaurumas) pradedu manevrą
"išvažiuok atbulas". Kiek pajudėjęs įstringu. Mašina - nė iš
vietos. Spaudžiu gazą kiek įmanydamas, o ji nejuda. Sugedo. Pirma
mintis. Išlipu. Apeinu. O gi besukant vairą dešiniu sparnu įsirėmė į
mūsų kiemo pasididžiavimą - milžinišką palmę. Palmė nenukentėjo,
bet mano naujos žvilgančios mašinos sparne duobė. Nusišypsau su
palengvėjimu - reiškia mašina nesugedo. Įlipu, atsuku vairą ir jau be
nuotykių išsuku iš kiemo.Žmonelė labai džiaugėsi, kai atvykau jos
paiimti. Parodžiau "įdubą" sparne. Pyktelėjo. Juk čia tik skarda,
sakau, svarbisuia, kad mašina nesugedo. Grįžom patenkinti ir išsiviepę
iš laimės.tą patį vakarą vaikučiai nuėjo "pažaisti" mašinoje. Juk
ir jiems džiaugsmas. Mažasis kažkodėl ištraukė mašininį
žiebtuvėlį ir užkišęs jį už durų trenkė durimis. Žiebtuvėlis
subyrėjo į šipulius. Nesibariau, juk mažas dar, trijų metukų,
nežino, kad negalima žiebtuvėlio kišti tarp durų. Tad pirmą dieną
tik įlenkiau ir praradau žiebtuvėlį. Tai atsitiko Petah-Tikvoje,
Rotšildo gatvėje, nr. 63.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17157