tas vėjas, kurį gaudot, švilpauja kažkieno galvoj. Galėtumėt 
palyginimui savo nuomonę mestelt. Genovaitė Bončkutė gražiai aprašė
patirtį. Panašiai aprašo ivsė, mie, jona... tik su moralu gale. O
Dainius vanagas kūrė. Postmoderniu stiliumi, šaipydamasis iš aplinkos
ir savęs, jis grakščiai sukritikavo tą patį postmodernizmą,
iškėlusį antro galo kultą, bent taip aš supratau tą jo kūrinėlį. 
,br>

Nepritariu tik jo idėjai, kad mąsto neva tik postmodernus liberalus
demokrtatas: "O mąstyti negerai – tai net protingam akivaizdu, o tai jau
šis tas. Juk ką šiandien gauni pastatęs už mąstymą? Ogi apdujimą,
postmodernaus liberalaus demokrato mundurą, kuriuo pasipuošęs gali
neabejoti turįs saugią vietelę ciniškame subjektyvume. Dar gauni
išskirtinę galimybę šaipytis iš kiekvieno pasirinkusio kokią nors
dogmą ar tikėjimą. Pripažįstu, gal ir smagu, bet manęs netraukia.
Geriau fundamentalizmas: aš mėgstu angažuotis. Gyventi lengviau, kai
žinai, ką ir kada turi daryti." 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19163