Visas šias inkarnacijas sieja atsidavimas šv.politikos trejybei -
viešosios sferos naikinimui, absoliučiai korporacijų laisvei ir
socialinių išlaidų skeletiškumui. Tačiau nei vienas iš šių
pavadinimų nėra visiškai adekvatūs. Friedmanas dėjo pastangas
išlaisvinti rinką nuo valstybės. Tačiau realiai kiekvienoje šalyje,
kur buvo diegiama jo (Čikagos mokyklos) vizija, susiformavo galingas
valdantysis kelių ypač didelių korporacijų ir turtingiausių politikų
aljansas: Rusijoje "oligarchai", Kinijoje - "kunigaikštukai", Čilėje -
"piranijos", o JAV Cheney, rumfeld, Kisindžer ir kt. neokonų
"pionieriai"Šis politikos ir korporacijų elitas susijungė, kad
užtikrintų teisę į ypač vertingus, anksčiau visuoimenine nuosavybe
laikyrtus išteklius: nuo Rusijos naftos grę-žinių iki Kinijos
kolektyvinės žemėsar be konkurso pasirašytų sutarčių dėk
atkuriamųjų darbų Irake. 

Sistemą, kuri panaikina ribą tarp valdžios aparato ir stambiojo verslo,
būtų tiksliau vadinti ne liberalia, konservatyvia ar kapitalistine, bet
korporacine........Svarbiausia jos ypatybė - viešūjų sričių
perdavimas į privačias rankas, kurį lydi smaugiančios skolos, nuolat
besiplečianti bedugnė tyarp begal turtingų ir ujamų vargšų,,, ir
nuolat pučiamas burbulas dėl nacionalinio saugumo... neva saugumui
skiriant dideles išlaidas..Kadangi dauguma gyventojų atsiduria šio
burbulo nuošalyje, "saugumui" skirtos lėšos panaudojamos gyventojų
agresyviam sekimui, kuris irgi gali būti patikėtas stambiems
privatininkams...

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19163