Pirmieji "didziojo melo" pradininkai buvo bolsevikai. Leninas, remdamasis Plechanovu, skyre valdzioje esancius propagandistus, kurie kure strategija ir zemesnio lygio agitatorius, kurie ja igyvendino. Fasistai irgi greit ismoko sio "agitpropo". Anglu istorikas Norman Davies'as pateikia penkias abieju totalitariniu diktaturu naudojamas taisykles: 1. Supaprastinimo taisykle: visus duomenis supaprastinti iki gero ir blogo, draugo ir prieso antitezes 2. Sudarkymo taisykle: diskredituoti opozicija atviru smeiztu ir parodijomis. 3. Transfuzijos taisykle: taip manipuliuoti auditorijos pripazistamais dalykais, kad juos galima butu panaudoti saviems tikslams. 4. Vieningumo taisykle: savo poziuri pateikti taip, kad atrodytu jog tai visu teisingai mastanciu zmoniu nuomone, abejojancius spausti pakeisti nuomone, apeliuojant i zymiu zmoniu pasisakymus, naudojant visuomenes spaudima ir panaudojant "psichologini uzterstuma". 5. Orkestravimo taisykle: begalinis to paties kartojimas visokiais variantais, ivairiais deriniais ir ivairiomis ziniasklaidos priemonemis - spauda, televizija, radijas, kinas..., galu gale idiegiant svietime Taciau pati klastingiausia propagandios forma yra ta, kai info yra slepiama ne tik nuo klausytoju, bet ir nuo paciu propagandistu. Sios vadinamos "slapta nukreipiamos" propagandos tikslas - mobilizuoti nieko neitarianciu "itakos agentu" tinkla (pvz. gejai, zurnalistai, neokairiuju filosofai, netgi rasytojai), kurie perduoda norimas zinias taip, tarsi veiktu spontaniskai, apsimetant tarsi propagandistu tikslai sutampa su visuomenes, kuriai ta propaganda skirta ir kuria norima sugriauti ar "performuoti", tikslais. Butent tokia propaganda galima slapcia palenkti savo pusen viesaja nuomone, formuojant sau paklusnu elita. Atrodo, kad kaip tik toki propagandos metoda naudojo Stalino propagandos vadovai, kurie nuo trreciojo desimtmecio sugebejo savo tinkla uzmesti ant svarbiausiu vakaru saliu kulturos ir politikos veikeju. Pagrindinis sios veiklos koordinatorius, kaip raso N.Davies, buvo is paziuros nepavojingas komunistas is Vokietijos (nevokietis), Lenino draugas, jam gyvenant Sveicarijoje, o kartu ir Gebelso draugas is Reichstago, toks Willis Munzenbergas. Dirbdamas su sovietiniais agentais jis istobulino slaptos veiklos viesus metodus. Miunzenbergas pats surenge daugybe "antimilitaristiniu", "antiimperialistiniu" ir ypac idomu - "antifasistiniu", 'antikomunistiniu" kampaniju, remdamasis imliais tokiems sukiams visuomenes sluoksniais, Berlyne, Paryziuje, Londone... Pagrindines jo aukos - naivuoliai, "rekrutai", retai kada stodave i komunistu ar fasistu partija ir naiviai besipiktina, kad jais manipuliuojama. Tarp ju buvo nemazai rasytoju, menininku, kairiuju redaktoriu ir leideju, atrinktu garsenybiu, tokiu kaip Romenas Rolanas, Aragonas, H.Manas, B.Brechtas, ir t.t. ir didesne puse Londono intelektualu. Tai buvo vadinama "triusiu auginimu". O tikslas aiskus: "sukurti sveikai mastantiems nekomunistiniams Vakarams vyraujanti isankstini epochos politini isitikinima, prietara, kad bet kokia nuomone, kuri tarnauja sovietiniu globalistu tikslams, yra kilusi is paciu esmingiausiu zmogiskojo padorumo principu. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19163