tu, katineli pukuotas, painioji esminius dalykus. su zemes nuosavybe yra taz pac, kas su vaiku: vaikas kaip ir tavo, bet jis nera tavo nuosavybe, jeigu tu savo vaika suzalosi arba uzmusi, busi uz tai nubausta. taip pat ir su zemes nuosavybe – tai yra sutartinis zaidimas. gyvunai, o taip pat ir jiems priklausantis zinduolis homo sapiensas yra teritrotiniai, nes turi prasimaitinti patys ir ismaitinti savo palikuonis. dabar: kiek privatus ir kiek bendruomeniskas zemes plotelis, kuriame, tarkime, gyveni tu arba kuriame as verciuosi zemdirbyste. idetas darbas i zeme yra svarbus, bet nemaziau svarbus yra to zemes lopinelio saugumas. o kas gi ji uztikrina? ar ne mokesciu moketoju pinigeliai, t.y. bendruomenines lesos ( kariuomene, policija, teismai)? taigi, kaip matai, be bendruomenes pagalbos tavo nuosavybe verta nulio. man tikrai kelia pasibjaurejima nepagristo savininkiskumo garbinimas visu likusiu saskaita. net ir didziausi genijai yra verti nulio be visu kitu, nes geniju isaugino tevai, zinde ji ir vale subine; ismoke mokytojai, remia bendruomene. cia tik banditai gali itikineti kvailius, kad individas jau toooooooooooooooks galingas. pasakecios, ir tai dar jechidnos. stai todel dar karta sakau – mes priklausome zemei, o ne atvirksciai ir ta pacia proga privalau pridurti, kad tai ne mano ismintis, o siaures amerikos indenu. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19163