girdėjau ką tik vieną pamokslą, kad šis pasaulis tik blogės, tad
visai neverta į jį kabintis, o verčiau atsigręžti į kitą, Dievo
sukurtąjį. O blogės tik todėl, kad tikinčiųjų tik mažėja.
Vadinasi, kol šis mūsų sukurtas pasaulis nepriartės prie
kritiškiausios situacijos - dugno, tol neturės į ką atsispirti, kad
imtų kilti į viršų. Taip yra ir kiekvieno asmens gyvenime. Niekas
negalvoja apie Dievą, kol jam sekasi pusėtinai. Bet vos tik atsitinka kas
ypatingai skaudaus, tada - nustenbimas, pyktis ir klausimas: kodėl tai
man, Dieve? Juk nieko blogo nepadariau? O bloga pasirodo yra tai, kad
imamės viską daryti patys, nieko nepaliekame spręsti Dievui. Keičiame
kitus, keičiame pasaulį, bet mūsų darbai atsisuka prieš mus. O jei
būtume nuolankesni Kūrėjui, leistume Jam dalyvauti mūsų sprendimuose,
būtų viskas kitaip.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19163