Mano vaikas, kuri , savo laiku mokesi Jon Ciopinge pagal universitetu mainu programa, veliau, mokesi ir dirbo Stokholme, dar veliau,- tik dirbo, neapsikentusi, islekdavo is vilniaus pas draugus. Stebedavosi, kodel ten, tik nuvaziavus, apimdavo nuostabi ramybe, atlegdavo musiskiai rupesciai ir vargai. Gal ir be reikalo sugrazinome ja cia, i gimtine. Dabar kapanojasi " minimalioje " kasdienybeje. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19163