Štai visai netikėtai paaiškėjo Mie tamsioji praeitis- smalsioji
keramikė su dėde Semu iš butelio! gurkšnodavo "žilvytį","Alytį",
"Gintaro krantą". Jooo, tikras rašalas. :) Mūsų kompanija  niekada iš
butelio negerdavome. Dažniausiai-"Tulpėje","Metropolyje","Jaunimo
kavinėje","Tartų","Jūratėje"-patvarkydavome likerį, degtinę,konjaką.
Ir nepasakyčiau , kad mažais kiekiais. Smagu būdavo, nes prisirinkdavo
panų-pasišokdavome. Ką jau mėgau, tą mėgau. Nors nemokėjau šokti,
bet labai patiko. Gal po tų linksmybių sekančios sunkios pagyros, kai
net pagalvojus apie gėrimą, šiurpas nupurtydavo, ir atpratino mane nuo
alkoholio? "Karininkų namuose"bufete, tarp šokių, buvo galima pakelti
ūpą vyno stikline, bet labai retai ten užsukdavome, nes kažkodėl tarp
mūsiškių buvo susidariusi nepalanki nuomonė apie ten besirenkančią
publiką. Trumpiau tariant- kurvynas. Asmeniškai negalėčiau to nei
paneigti, nei patvirtinti, kaip įprasta taip sakyti aukštesniuosiuose
valdžios sluoksniuose.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19163