Ačiū, Ivs, už pagiriamąjį žodį:). Tt, o kas, kad "lendu bendrauti"? Vis vien tai mano vertybių skalės nekeičia. Mat didžiausia vertybe laikau bendravimą su Dievu, nors nenoriu čia mėtytis tokiais žodžiais. O juk ir didysis įsakymas tam neprieštarauja "Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdim,... o savo artimą kaip pats save". Nežinau, ar aš save myliu, gal teisingai, o gal kartais ir ne, taigi tu čia balansą sudarysi, kas kiek kam turi būti atiduota. Nereikia pamiršti, kad Dievas kalba ir per žmones, tad reikėtų juose pirmiausia ieškoti Dievo atvaizdo, o man tai yra daug didesnė pagarba žmogui nei, tarkim, bendravimas su juo dėl paties bendravimo arba šiaip dėl kokio malonumo, ambicijų patenkinimo ir pan. Dar dėl ko "lendu bendrauti" čia ir kitur, nesunku suprasti iš mano komentarų turinio. Šiaip glaustai kalbant, tėra tik vienas santykis, tt: santykis tarp Dievo ir žmogaus. Kažkuri katalikų šventoji rašė: nieko pasauly daugiau nėra, tik tu ir aš, Dieve. Nemanau, kad sunku suprasti, ką tai reiškia. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19163