>>>>>>>>>>>> Jo jo, su robotais lengviau, jie vykdo programas ir nereiškia savo nuomonės. Pabandyk paekstrapoliuoti 6-10 mlrd. visuomenę, kurios didžioji dalis yra bedarbiai. Manai visi staiga taps Mone ir Mocartais? Pasižiūrėk, kur pirma robotai pritaikomi - karinėje pramonėje. Nė pas vieną robotuką nenumatyta abejonės funkcija - jis gaiduką nuspaudžia arba ne. >>>>>>>>>>>> Nepaisant kažkokių moralinių sentimentų, robotizacija plėsis ir ekonomikoje, ir buityje. Tam tikrais robotais galiu laikyti tokius prietaisus kaip skalbimo mašinos, ir man jie visai patinka. > Ko reikia - didesnio darbo našumo ar maisto ir aprangos? Su maistu ir > apranga viskas aišku. >>>>>>>>>>>>> Ar tikrai aišku su maistu ir apranga? Ar apsiėdę 150 kg drimbos reikalingi patys sau ir visuomei? Ar reikia, kaip tipiškam vakariečiui, per metus įsigyti ~40 vnt. naujų drabužių, ir tipinės moters garderobe 85% drabužių nebeužsivelkami antrą kartą, nes gabaritai nebetinka, mada praėjo? >>>>>>>>>>>>> Rašydamas apie maistą ir aprangą aš iš esmės turėjau daugiau bazinius poreikius. Aišku, didelė dalis ir to ir ano šiuo metu patenka į žaidimų ir pramogų kategoriją. Bet prieštaraudamas didesniam valstybės vykdomam lėšų perskirstymui arba darbo laiko ribojimui ir tuo pačiu intensyvėjančiai žaislų ir pramogų gamybai, tu prieštarauji ir lėšų arba darbo (antruoju atveju) perskirstymui-pasiskirstymui. O jis kylant darbo našumui turi vis didėti. >>>>>>>>>>>> Darbo našumas yra žmogaus tvarinys, o jūs jį prilyginate gamtos dėsniui, kuris esą gyvavo visada ir gyvuos visada. Juokas ne kitaip. Dėsnis, kuris ilgalaikiai save įrodė yra visos sistemos, biosferos, balansas, o ne atskiro nario arba narių grupės efektyvumas. O esminis klausimas yra kas užims mūsų vietą, ir turiu omenyje, ne kaip individų, o kaip rūšies. >>>>>>>>>>>> Kadangi tas našumas vis didėja ir nematau kaip jį galima būtų sustabdyti (pasauliniu mastu), šiuo metu tai yra dėsnis. Keista, kad tu galvoji, jog žmogaus veikla nepavaldi dėsniams. O kas kažkada užims mūsų rūšies vietą (jei tai atsitiks) - man ne esminis klausimas, o toks greičiau prie butelio esant atitinkamai nuotaikai. >>>>>>>>>>>>>>>> O tavo įvardinta apokalipsė jau vyksta bent ~10-20 k-metų. Tik niekas jos nemato - labai lėtai vyksta; vanduo kaista puode lėtai. >>>>>>>>>>>>>>>> Na, jeigu tai yra apokalipsė, neprieštaraučiau, kad ji vyktų dar bent kokius keletą mlrd. metų. > Na iš esmės taip - jeigu tu tik dėl moralinių paskatų apribosi savo > išteklių > vartojimą, jų daugiau suvartos kažkas kitas. >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> Ar tikrai? Nes esmė, ką tu laikai ištekliu. Aš ištekliu laikau pačią sistemą, biosferą ir visus natūralius išteklius, kaip vieną, nedalomą vienetą. Tą gali suvokti tik žmogus, pakilęs į pakankamai aukštą orbitą ir pasižiūrėjęs iš ten (arba bent jau suvokęs vienos ar kitos nuotraukos reikšmę). Kol kas suvaryti galime arba 0 planetos arba 1 planetą. Atsarginių variantų nėra. Ir reikia suprasti, kad tai ką turime, yra kaip lėktuvas - sistema su keliais milijonais detalių ir labai sudėtingais tarpusavio ryšiais, įskaitant ir pilotus, dispečerius, remontininkus, reguliavimo institucijas. Kol yra pažeidžiama viena arba kelios grandys, lėktuvai nekrenta, nebent tai itin bjaurus atsitiktinumas (~= kosminė apokalipsė), bet kada sistemingai sistema lamdoma per visus galus, anksčiau ar vėliau lėktuvai pradeda kristi. Abejoji - pasižiūrėk elementariai AirCrash investigation arba pan. >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> Tai gal tiesiog sprendžiame iškylančias problemas ir nežiūrime į žmoniją tūkstančių metų perspektyvomis ar iš tos pakankamai aukštos orbitos? Jau rašiau, kad XIX a. pabaigoje apklausus šviesiausius pasaulio protus su kokiais svarbiausiais iššūkiais žmonija susidurs kito šimtmečio pabaigoje, viena iš pagrindinių prognozuojamų problemų buvo stūksantys arklių mėšlo kalnai dėl labai išsivysčiusio transporto. Visos kitos įvardintos problemos po šimtmečio pasirodė tokios pat neaktualios. Gebėjimas spręsti pastoviai iškylančias problemas ir yra žmogaus, kaip rūšies savybė. Be to mokslo ir technikos pažanga yra nenuspėjama, kaip ir daugelis dalykų bent kiek ilgesniame laikotarpyje. > Apie šitą jau samprotavau > diskutuodamas apie gyvąją gamtą apskritai. Geriausiai išteklius tausoja > kylanti jų kaina, prie ko neblogai gali prisidėti ir vyriausybės. > Materialiniai argumentai visada veikia efektyviau ir žymiai didesnę žmonių > masę nei moraliniai. >>>>>>>>>>> Aha, o kai išteklio nelieka, kas tada reguliuoja? Kokio švaraus geriamo vandens, kaip pvz. Kulkosvaidžiai? >>>>>>>>>>> Apie tokius loginius absurdus kaip nesančio ištekliaus vartojimo reguliavimas aš nediskutuosiu. Rašiau apie esančių išteklių vartojimą. > Vienam "ekologiniam" laikraštuke perskaičiau, kad kai kurie fanatiški > gamtos > tausotojai prieina iki tokio absurdo, kad atsisako turėti vaikų vardan > gamtos išteklių išsaugojimo. >>>>>>>>>>>>> Absurdas yra ne toks pasirinkimas. Absurdas yra tas, kad žmonės nebemato kitų išeičių. O jos yra, bet ji reikalauja visų pirma proto, o tada valios, ir dargi globaliais mąsteliais. >>>>>>>>>>>>> Jei žmonės nebemato išeičių, tegul nesidaugina. Tiesa sakant, jie galėtų tiesiog iš karto susinaikinti, tada dar daugiau išteklių sutaupytų. Dauginasi tie, kurie mato išeitis. Tad jei kažkurie žmonės prieina savo mąstymo aklavietę, nereiškia, kad ją priėjo visa žmonių rūšis. > Bet gamta greitai atsijoja tokius absurdo tašką > priėjusius genų rinkinius, ir jau kitoje kartoje lieka tik norinčiųjų > daugintis palikuonys. >>>>>>>>>>>>>>>>>> Esmė ne ką gamta atsijoja. Nes ji gali atsijoti ne tik individus, bet ir visą rūšį, ir kas bjauriausia - ir ištisus domenus, karalystes. Esmė - o ką tie žmonės pasako kitiems, ir ar jų elgesys verčia kitus susimąstyti? Altruistiškas elgesys bemaž visada yra sub-optimalus individui, bet naudingas grupei. Būtent todėl natūrali antranka šito būdo bruožo neišrovė. Keista, kad pačiam pačio paminėtas pavyzdys atrodo kaip išjuoktinas idiotiškas elgesys, o ne kaip įdomus artefaktas, prie kurio šaknų jūs nenorite kapstytis, nes viską nurašote ant "kreivas genų rinkinys, psichiškai nesveiki, gamta nurašys". Ir kadangi toks elgesys, bent jau mums žinomoje istorijoje, sutinkamas pirmą kartą, jums, kaip pakankmai išsilavinusiam ir apsiskaičiusiam žmogui visų pirma turėtų rūpėti, kokios to tikrosios priežastys, o ne vertinti iš savo asmeninių pozicijų. Taip taip, ignorance is a bliss, bet ar mes vis dar galime įpirkti šitą prabangą - abuojiškumą viskam, apart savo genų ir ego? >>>>>>>>>>>>>>>>>>>> Čia galima samprotauti apie įvairiausias moralines kategorijas, absurdiškumus, asmenines pozicijas ir t.t. Bet gamta veikia savo paprastais dėsniais, nepriklausomai nuo mūsų vertinimo. Išlieka tos rūšys ir tų rūšių genų rinkiniai, kurie sugeba susirasti ar atsikovoti sau išteklių ir pasidauginti. Kitus atranka atsijoja. Todėl gyvybė ir yra tokia invazyvi. Apie altruizmą, ir kaip jis padeda palaikyti labai giminingą ar net tą patį genų rinkinį jau samprotavau anksčiau, jei prisireiks, dar pasamprotausiu. Bet aišku, besidauginantieji neturėtų pašiepti, o padėkoti nesidauginantiems už didesnės erdvės atlaisvinimą.