>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> Taip, žmogaus veikla pavaldi dėsniams, maždaug lygiai taip pat, kaip petri lėkštėje ant agaro baterijoms pavaldus jų "milžiniško pasaulio" įsisavinimas. >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> Taip, iš esmės lygiai taip pat, tik kiti masteliai. >>>>>>>>>> Puiku, aš irgi. Dabar tik elementarus klausimas: ar pats matai prielaidas, kad tai išties vyktų bent kelis mlrd. metų? Ok, kad nepradėtumėme hiperbolėmis - 50-100 metų? Taip daugmaž stabiliai, be didesnių pjautynių ir didėlių nuopolių (dabartinio laikotarpio aš nė per kur nesutinku laikyti nuopuoliu). >>>>>>>>> Aš jau rašiau, kad visiškai neįsivaizduoju koks pasaulis bus po kelių mlrd. metų ir net nebandau to daryti. Tai greičiau fizikų problema, bet dauguma jų teigia kad po tiek metų (daugiau ar mažiau) to pasaulio iš viso nebeliks, ir visai ne dėl mūsų kaltės. Tad geriau galvoti apie artimiausią ateitį, kurią daugiau mažiau galime numatyti ir spręsti iškylančias problemas. >>>>>>>>>>>>>>>>>> Kodėl iš pakankamai aukštos orbitos? Žmogus jau veikia globaliais masteliais, pradedant urvais, baigiant LEO. Visos erdvės įsisavinamos dinamiškai augančiomis progresijomis. Kodėl aš turėčiau į viską žiūrėti patenkinto tūlo būro požiūriu? >>>>>>>>>>>>>>>>> Na tai puiku, kad įsisaviname kuo daugiau erdvės. Rečiau reikės vieniems kitus naikinti. >>>>>>>>>>>>>>>>>> Pala pala. Aš kalbu ne apie technolginius klausimus, kurių išties nuspėti neįmanoma, ir paradigmas keičiame kaip kojines per paskutinius 100 metų - ypač. Bet aš kalbu apie elgsio modelį, kurį vis taikome, kasdieną - paimti daugiau ir perdirbti į žmones ir jų poreikius tenkinančius vienetus, visiškai nežiūrint iš kur imame, ir ar priklausome nuo to, iš kur imame, ir ar apskritai mums reikia "daugiau". >>>>>>>>>>>>>>>>>> "Paimti vis daugiau ir perdirbti į žmones" - tai iš esmės visų mokslų ir technologijų galutinis tikslas. O dėl individų daugiau ar mažiau - kiekvienam pagal norus ir sugebėjimus. >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> Pardon, bet mane stebina jūsų požiūrio siaurumas - mokslo ir technikos pažanga, turbūt ypač akcentuojant pastarąją. Tokiu atveju jums turbūt visi "minkštieji" mokslai jums yra už diskusijos ribų. Nafik koks entomologas ir jo mokslai, jei jam liks ant rankų tik tyrinėt kopūstinukus, ane? >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> Pasaulis keičiasi, keičiasi ir profesijos bei jų poreikis. Net ir liekant dabartiniam vabzdžių skaičiui tūkstančius metų, tų entomologų poreikis vis tiek sumažėtų iki minimumo, nes visi vabzdžiai būtų seniai aprašyti. Vis tiek daugumai jų reikėtų mestis į molekulinę biologiją ar kitas, ateityje atsirasiančias sritis. Jau dabar tų entomologų poreikis sumažėjęs iki minimumo, ir jie patys, norėdami išlikti moksle, turi mokytis molekulinių metodų. > Apie tokius loginius absurdus kaip nesančio ištekliaus vartojimo > reguliavimas aš nediskutuosiu. Rašiau apie esančių išteklių vartojimą. >>>>>>>>>>>>>>>>> "Nelieka" buvo hiperbolė, kad jo lieka ypač mažai, gerokai mažiau, nei būtina tuo metu toje vietoje esančiai populiacijai, kuri tikėtinai susidarė dėl kažkuriuo momentu užforsuotos "pasiūlos". Gaila, kad šitos hiperbolės ir ironijos nesupratote. >>>>>>>>>>>>>>>>> Čia diskusija buvo apie tai, kaip geriau tausoti tuos išteklius. Paverkimas, kad kai kurių jau neliko ar liko labai mažai man nėra įdomus. > Jei žmonės nebemato išeičių, tegul nesidaugina. Tiesa sakant, jie galėtų > tiesiog iš karto susinaikinti, tada dar daugiau išteklių sutaupytų. >>>>>>>>>>>>>>> Šiaip įdomus klausimas - gal galit paaiškinti, ar čia ironija, ar neapykanta, ar pasibjaurėjimas, ir kuo jis grindžiamas? Tarkime numanomus variantus aš žinau, bet noriu elementariai sužinot argumentaciją. >>>>>>>>>>>>>>> Na tai tiesiog pratesiu šių žmonių logiką. Jei pagrindinis tikslas ne gyventi ir tenkinti savo norus, o išsaugoti (kažkam?) kuo daugiau išteklių, tai geriausias to tikslo pasiekimo būdas - nustoti tuos išteklius vartoti tuoj pat ir visiškai. > Dauginasi tie, kurie mato išeitis. Tad jei kažkurie žmonės prieina savo > mąstymo aklavietę, nereiškia, kad ją priėjo visa žmonių rūšis. >>>>>>>>>>>>>>> Gerai, tarkime tai teisinga. Gal galit paargumentuoti, kodėl jie priėjo tą aklavietę, ir kadangi, kaip suprantu, reiškinys nėra izoliuotoje saloje, o pasireiškia tai ten tai šian visur, kas sąlygoja tokius pokyčius. >>>>>>>>>>>>>> Na tai elementaru - genų rinkinys gamtoje prieina aklavietę, kai nebegali savęs perduoti ateinančios kartoms. Jo nebelieka, lieka tik tie genų rinkiniai, kurie sugeba pasidauginti (nepriėjusieji aklavietės). > Čia galima samprotauti apie įvairiausias moralines kategorijas, > absurdiškumus, asmenines pozicijas ir t.t. Bet gamta veikia savo > paprastais > dėsniais, nepriklausomai nuo mūsų vertinimo. Išlieka tos rūšys ir tų rūšių > genų rinkiniai, kurie sugeba susirasti ar atsikovoti sau išteklių ir > pasidauginti. Kitus atranka atsijoja. Todėl gyvybė ir yra tokia invazyvi. > Apie altruizmą, ir kaip jis padeda palaikyti labai giminingą ar net tą > patį > genų rinkinį jau samprotavau anksčiau, jei prisireiks, dar pasamprotausiu. > > Bet aišku, besidauginantieji neturėtų pašiepti, o padėkoti > nesidauginantiems > už didesnės erdvės atlaisvinimą. >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> Gerai. Kaip suprantu, dabar situacija diskusijos yra tokioje būsenoje - paėmėm baltą šviesą, pakišom prizmę, ji pasiskaidė į bazines. Faktas konstuotas. Klausimas - kodėl? Ar galima surasti veiksnį ar jų grupę, sukuriantį tipinį tokį extra-žaliąjį, kuris įgalintų matematiškai prognozuoti ir modeliuoti, tarkime tokių marginalų atsiradimą visuomenėje ir numanomą jų %. Jeigu tai yra kontr-produktyvus elgesys visai likusiai populiacijai, vadinasi, tai liga, ir gal tada įdomu - galbūt tai netgi užkrečiama, ir pvz.: būtina prievarta gaudyti ir gydyti (čia su trupučiu sveikos ironijos, bet tarkime kodėl gi ne darbas sveikatos apsaugai?). >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> Galbūt greitai visą tai galima bus nesunkiai prognozuoti ištiriant individo genus. Tik tiek, kad dirbtinai sumažinus žmonių genetinę įvairovę, ši rūšis pasidarytų labai pažeidžiama. Koks nors naujai atsiradęs virusas ar bakterija, sėkmingai sunaikinantis kai kuriuos žmonių genų rinkinius, tuomet galėtų lengvai sunaikinti ir visą žmoniją. O populiacijos gryninimo idėjos (eugenika) atsirado praktiškai kartu su genetika - XIX a. pabaigoje. Praktiškai jas pradėjo įgyvendinti Hitleris.