Cube rašė: > On 2010.12.06 20:02, Laimis wrote: >> Tvarkymas automatiniais būdais apima bet kokį asmens duomenų panaudojimą >> bet kokioje IT sistemoje, nepriklausomai nuo to, kaip duomenų gavyba yra >> organizuota. Taigi ši sąvoka apima, pavyzdžiui, ir nesuformatuotą >> tekstinę bylą, ir susistemintą duomenų bazę. Be to, nėra svarbu kokiu >> būdu daroma nuoroda į tam tikrą duomenų subjektą. Taigi ši sąvoka apima >> ne tik teksto nuorodas (pavyzdžiui, pavardę ar asmens identifikavimo >> kodą), bet taip pat ir garsinius bei vaizdinius asmens duomenis4. > > Visu pirma tu neziurek i komentara kaip i kazkoki normini akta - va jei > jame cituojama kazkokia direktyva ar teismo nutartis, tada taip, tai > turi svori, o visi tokie komentarai tai tiesiog tos pacios VDAI nuomone. Visų pirma, jis buvo parengtas ne VDAI ir dauguma atvejų referuojama į atitinkamą direktyvą, nagrinėjama ką konkretus straipsnis reiškia ir kokia jo taikymo sritis būtent iš šios perspektyvos. > Beje sita citata visai ne i tema, ji tiesiog paaiskina, kad > automatiskumas gali buti nepriklausomai nuo duomenu formos, kas visiskai > nepriestarauja, tam ka as sakiau. O va toliau eina citata, kaip tik > patvitinanti, ka as sakiau, ja pilnai galima atisliepime panaudoti: Ši citata *būtent* ir aiškina _įstatymo_taikymo_sritį_. > > "Buvo nuspręsta, kad būtų neproporcinga taikyti Direktyvos nuostatas > tiems asmenims, kurie kontroliuoja nesusistemintus rankiniu būdu > surinktus asmens duomenis, nes didžiausias pavojus duomenų subjekto > apsisprendimo teisei kyla tuomet, kai yra lengva susipažinti ir gauti > susistemintus, o ypač automatiniu būdu sukauptus duomenis." Nežinau kaip kitaip reikia interpretuoti: „Tvarkymas automatiniais būdais apima bet kokį asmens duomenų panaudojimą bet kokioje IT sistemoje, nepriklausomai nuo to, kaip duomenų gavyba yra organizuota.“ Mano teksto suvokimo gaublys vienareikšmiškai teigia, kad automatinis būdas automatiškai/savaime reiškia bet kokių duomenų panaudojimą bet kokiose IT sistemose. Tam automatiškai priskirčiau bet kokį kompiuterį, bet kokią programą (explorer'io langą su nuotraukų katalogais ir failais). VDAI nėra tiek kvaili, kad to nesuvoktų; tai pirma. Antra -- neautomatinis būdas čia apskritai neprikišamas (nes IT sistemos, t.y. skaitmeninės nuotraukos iš karto suponuoja automatinio tvarkymo būdus), nors net ir jis galėtų būti prisiūtas, jei nuotraukos būtų vardinamos pagal automobilio valst. nr. > O cia tu jau maisai du skirtingus dalykus - fiksuoti naudojant technines > priemones ir skelbti yra dvi skirtingos teises ir viena kitos > nesalygojancios. Tai kad gali ar negali fiksuoti - nieko nesako apie tai > ar gali skelbti. Bet pasakymas, kad informacija viesa, butent ir > reiskia, kad ja galima skelbti. Citata buvo apie tai, kas turi teisę į technines priemones (tik proceso dalyviai). Kaip tau atrodo, kokiu tikslu būtina tiek stipriai autentifikuotis norint gauti viešą bylos medžiagą, jei tuoj pat už kampo ją gali laisvai publikuoti? Net nesigilinant, kad asmens duomenys vistiek neviešintini. Kodėl, tavo manymu, nuasmenintos LVAT nutartys? > > Aplamai as tau toki klausima uzduosiu, kaip manai kokiu pagrindu > zurnalistai aprasineja visus teismo procesus ir skelbia sprendimus su > visais vardais ir pavardemis? Gal del to, kad zurnalistai sventieji ir > jiems asmens duomenu apsaugos istatymas negalioja? Gal tokiu pačiu pagrindu, kaip ir filmuoja teismo posėdį, nusoprendį, nors nėra proceso dalyviai...? (nežinau, man čia tiesą pasakius kartais atrodo mistika) > "Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus > sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar > nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai > nagrinėjant bylą." Nenori papasakoti, kaip visuomenės informavimo įstatymas galioja *privačiam* asmeniui, kuris pagal tave turėtų būti „viešosios informacijos rengėjas“? 1. Šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Viešosios informacijos rengėjas – transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, rengiantis ar pateikiantis skleisti viešąją informaciją. Viešosios informacijos skleidėjas – transliuotojas, retransliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, parduodantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą. 2. Viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, išskyrus informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojus, gali būti tik Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai.