Cube rašė: > On 2010.12.08 10:07, Laimis wrote: >> Pataisyk mane bent jau šitoje vietoje, jei klystu, tačiau esminis >> teiginys/argumentas lieka nepaneigtas -- jei KEd'ui bus taikomas >> įstatymas (nagrinėjama ar automobilio nr yra asmens duomenys, ar jis >> buvo duomenų valdytojas ar jis pažeidė būtent ADTAĮ) tai TIK TODĖL, kad >> jam įstatymas visų pirma apskritai pritaikomas, kaip subjektui >> tvarkiusiam duomenis automatiniu būdu. Priešingu atveju, _visų_pirma_ (o >> ne kažkur tarp eilučių ar nutarties pabaigoje) *motyvuotai* būtų >> išaiškinta, kad KEd'o veiksmams įstatymas *netaikomas*. > > Na nezinau, ar tu nesupranti ar specialiai ta pati kartoji. Pavyzdys su > pvmu geras, tik kad Kedo atveju teismas sito ir nedare. Va jei butu > svarstes kokia zala padaryta, kokia bauda skirti, o paskui pasakes, kad > netaikomas, tada butu analogija, su pvm tarifo paskaiciavimu, o pabaigoj > pasakymu, kad nera pvm moketojas. Bet Kedo atveju visi teismo argumentai > ir buvo apie tai ar taikomas siam atvejui duomenu apsaugos istatymas. > T.y. svarstymas ar Kedas yra duomenu valdytojas yra nustatymas, ar turim > subjekta, kuriam istatymas gali buti taikomas. Svarstymas ar numeris yra > asmens duomenys yra nustatymas ar turim objekta, kuriam gali buti > taikomas. O ar automatinis ar ne - ar turim veika, kuriai gali buti > taikoma. Ir ne vienas is ju nera ne kaip virsesnis uz kita, kad butu > taikomas privalo buti ir objektas, ir subjektas ,ir veika, taip kad cia > jau grynai teismo prerogatyva kuri pirmiau nagrineti. O teismas situ > dalyku ir nerado ir pasake, kad istatymo nustatytos pareigos negali buti > taikomos vertinat Kedo veiksmus. Aisku, dar pridejo ir beletristikos, > kaip "atkreiptinas demesys i tai", "pazymetina, kad", bet cia jau neesme. Analogiškai pavyzdžiui su PVM'o įstatymu, teismas imtųsi svarstyti ar subjektas pagal kažkokią PVM įstatymo sąvoką yra priskirtinas kažkokiai įstatyme apibrėžta kategorijai (turime įstatymo sąvoka apibrėžtą subjektą), o svarstymai apie atitinkamų PVM įstatymo mokestinių išimčių pritaikymo pagrįstumą būtų nustatymas ar turim įstatymu apibrėžtą objektą, o tada, jau pačioje pabaigoje staiga paaiškėtų, kad visa tai velniop, nes subjektas apskritai nėra PVM mokėtojas. Tai ar tau neužkliūna, kad (kaip) įstatymas taikomas (pagal konkrečiame įstatyme apibrėžtas sąvokas, kategorijas), kai jis _pagal_tave_ (ir apskritai) net negalėtų/neturėtų būti taikomas (ir klijuojamos konkretaus įstatymo kategorijos, subjektai, objektai ir veikos), nes jis (įstatymas) subjektui yra tiesiog _nepritaikomas_ ir tolimesnė įstatyme apibrėžtų subjektų, objektų, kategorijų, veikų analizė, pagal to įstatymo turinį ir taikymą apskritai yra beprasmė, nonsensas. Reziumuojant: aš teigiu, kad tu klysti (gal net suabejočiau, kad pats turi teisininko išsilavinimą) aiškindamas objekto/subjekto ir veikos nustatinėjimą, jo eiliškumą, nes visų pirma tiriamas įstatymo (pri)taikymo klausimas, o tam eiliškumas yra toks: Tikslas (o platesniame kontekste, pagal direktyvą ir _taikymo_ _sritis_): 2. Šis įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis *automatiniu* būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita. Įstatymas nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis. Įstatymas *taikomas*, kai: 1) _asmens_ _duomenis_ savo veikloje 2)_tvarko_ 3 _duomenų_ _valdytojas_ Įstatymas *netaikomas*, kai: 4. Šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Asmens duomenys: Asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. IR pagal įstatymo taikymo tikslą (taikymo sritį) Duomenų tvarkymas automatiniu būdu – duomenų tvarkymo veiksmai, visiškai ar iš dalies atliekami automatinėmis priemonėmis. Taigi, jei įstatymas _buvo_ _taikomas_ (KEd'o veiksmai buvo vertinami šio įstatymo nuostatų/sąvokų atžvilgiu), tai VISŲ PIRMA reiškia, kad buvo atmesta įstatymo *netaikymo* sąlyga. Tai reiškia, kad pats teismas (jau) pripažino, jog KEdas tvarkė duomenis ne asmeniniams tikslams. Toliau ar net prieš tai (prieš išsiaiškinant, kam įstatymas netaikomas), logiškai sektų taikymo srities/tikslo, kaip vienos iš esminių įstatymo taikymo prielaidų pagrįstumo įvertinimas, t.y. ar jis apskritai taikytinas šiuo atveju pagal savo *tikslą* ir taikymo sritį. Vėlgi, teismui *jau* turėjo užkliūti duomenų tvarkymo automatiškumo klausimas (kurį čia pats iškėlei, nors man akivaizdu, kad tai nėra taip, kaip tu įsivaizduoji ir aiškini) ir jei jis *neužkliuvo*, o teismas pradėjo gilintis į duomenų valdytojo sąvokas (subjekto), TAI KĄ TAVO MANYMU TAI REIŠKIA...? O VDAI apeliaciniame skunde jau yra visa šūsnis konkrečių argumentų (dėl duomenų valdytojo, asmeninių duomenų, jų tvarkymo) ir todėl man labai įdomūs būsimosios teismo nutarties argumentai atsakant į šiuos argumentus (galbūt jų kaip tokių ir nebus, o byla bus grąžinta iš esmės nagrinėti?)