Ok,  bankroto istatymo atsiradimo proga "verslo" planas.
Tarkim turiu buta, dovanoju sunui. Einu I banka paskolos ir isperku buta is 
sunaus.
Buto kaina nukrenta, bankrutuoju, sunus isperka buta is banko uz maziau
nei anksciau gavo is manes. Po 5 metu (bankroto terminas) kartojam.

Vietoje banko issipisineja skolininkas. Faktiskai kaip buvo vienas butas, 
taip ir liko,
tik bankas su nosim, vaikas su pinigais...

Dabar klausimas, ar desi indeli I toki banka?

P.s. jei fiziniai asmenys butu tureje galimybe bankrutuoti, nieks jiem
100% nuo vertes paskolu net nebutu pradeje  isdavinet. Dabar tokie
pasiulymai panasiau I mojavima kumsciais po musio...


"BishopaZ" <bishopaz@centras.lt> parašė naujienų 
news:hcttkb$mir$1@trimpas.omnitel.net...
> jei fiziniai asmenys turetu galimybe lietuvoje bankrutuoti, tie bankai 
> liaudishkai tariant taip "neishsipisinetu"
>
> "bet_kas" <kazkas@kazkur.ten> wrote in message 
> news:hcs874$3nq$1@trimpas.omnitel.net...
>> "Makauskas Vidas" <vms@centras.lt> parase naujienu 
>> news:hcrbik$d82$1@trimpas.omnitel.net...
>>>> Lietuvoje dalis zmoniu sunkiai suvoke, kad skolinimas 90% ar net 100% 
>>>> nuo
>>>> vertes
>>>> lygu 9 rizikos dalis prisiima skolininkas ir 1 bankas (is 10) arba 10 
>>>> is 10
>>>> prisiima skolininkas.
>>>> Dabar (kol kas dar ribotai) matome to suvokimo vaisius (pagirias).
>>>>
>>> Bankas uz paskola gavo uzstata. Kodel paskolos emejas kaltas, kad bankui 
>>> eme nepatikti uzstatas?
>>
>> Nesupratai.
>> Bankui patinka uzstatas. Bankui nepatinka uzstato verte mazesne uz 
>> paskolinta suma.
>>
>> Analogas: yra plyteles sveikos kainuojancios pvz 100 LTL/kvm.
>> Ar sutiksi moket tuos pacius 100 LTL/kvm apdauzytu plyteliu?
>>
>>
>>
>
>