Bažnyčia feodalinės santvarkos nekūrė. Priešingai, ji pati turėjo
toje santvarkoje realizuotis arba kurtis. Ji turėjo skaitytis su
tuometiniu istoriniu vyksmu, — kitaip ji būtų atitrūkusi nuo gyvenimo
ir praradusi savo įtaką.

Prancūzų revoliucija vieną tų feodalinių piramidžių, būtent —
pasaulietinę, nugriovė. Teisę kalbėti ir spręsti jų vardu
valstybiniame gyvenime žmonės iš feodalų atsiėmė atgal. Bet tai
neliko be pasekmių ir bažnytiniame gyvenime. M. Carrouges labai teisingai
formuluoja sakydamas, kad 1793 metais nukertant galvą Liudvikui XVI,
Prancūzijos karaliui, kartu buvo nukirsta galva ir pasauliečiams
Bažnyčioje; jie neteko savo kalbėtojo. Dogmiškai pasauliečiams niekas
galvos nekirto. Teoriškai jie ir toliau liko Dievo tautos nariai. Bet
socialinis perversmas buvo sukūręs naują padėtį. — Tiesa, karaliaus
pašalinimas visų pirma buvo valstybinis aktas. Bet su karaliumi dingo ir
tas pateptas asmuo, kuris vedė dialogą pasauliečių vardu.

Nutrūkęs dialogas tarp hierarchijos ir pasauliečių (pasaulio) davė
pradžią didelei tikėjimo krizei. Jei XIX a. milijonai proletarų
pasauliečių nuėjo paskui Marksą, tai dėl to, kad su jais,
atsidūrusiais nevilties kelyje, beveik niekas kitas tokio dialogo nevedė.
Gi nutrūkęs dialogas atidarė duris bedialoginei ir, kaip pasirodė,
labai pragaištingai bei pavojingai kritikai. Ši nepasitenkindavo vien tik
hierarchijos kritika, bet virsdavo Bažnyčios, dar vėliau
krikščionybės ir pagaliau paties Dievo kritika arba kovingu ateizmu
Pijaus XI sukeltas katalikiškosios akcijos sąjūdis buvo naujų kontakto
tarp hierarchijos ir pasauliečių formų ieškojimas su naujais
pasauliečių vadais.
Atmesdama nesveiką klerikalizmą, konstitucija sako: pašvęstieji
ganytojai "žino, kad jie patys nėra vieninteliai asmenys, kuriems Kristus
pavedė visos Bažnyčios misiją — išganyti pasaulį; priešingai, jų
kilnusis uždavinys yra taip ganyti tikinčiuosius ir taip pripažinti jų
pagalbą bei ypatingas dovanas, kad visi savo būdu sutartinai varytų
bendrą darbą" (30). Žodis "pagalba" reiškia čia ne pagalbą
hierarchijai, kaip galėtų atrodyti, bet tarnybą Bažnyčioje ar jos
gerovei (lotyniškai: ministratio).19
Kalbant apie pasauliečių teises Bažnyčioje, niekas neturi galvoje
neteisėto hierarchijos teisių ar pareigų apkarpymo. Pati problema glūdi
tų pareigų ėjime arba ganymo pobūdy.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20094