Ar aš ką sakiau, kol korna nepradėjo teisinti to psicho, kuris mane
nuolatos uja? Ne tik kad neužstoja, bet dar ir gina jį. Tai kokia čia
gali būti draugystė? Aš jau nebeprimenu kornai kitko. Išmesdavau tuos
kvietimus į šiukšliadėžę ir tylėjau. Visiškai pakanka persimesti
vienu kitu žodžiu ir čia. O jei net čia nesutariam ir jaučiam
priešiškumą, tai kam dar tos kvailos draugystės? Jos tik išsekina,
nuvargina, atima laiką ir nieko neduoda. Turiu patikimų draugų, su
kuriais susirašinėju, ir to man užtenka. O ten į naują nebesinori
eiti. Buvau ten įlindusi kitu vardu, nieko pikto neparašiau, bet kitu
vardu nesinori ilgai naudotis, kai esi prie savo vardo pripratęs. Taigi
nepyk, korna, gal čia koks nesusipratimas, bet man pakanka to laiško
xXui, nebeminėsiu kokio. Nors draugelis čia gerai pataria nuleisti viską
juokais, bet kažkaip pradingo noras juokauti.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20094