Joks čia stebuklas, kad Marija pagimdė Kristų vien nuo žodžio. Graikai šventai tikėjo, kad Atėnė gimė iš Dzeuso galvos."Apie Atėnės gimimą yra keletas versijų. Pagal vieną iš jų Atėnė yra Dzeuso ir Mėtidės duktė. Iškart po sugulimo su ja Dzeusas išsigando, nes buvo išpranašauta, kad Metidė susilauks už jį galingesnių vaikų. Dėl to jis Metidę pavertęs muse ir prarijęs. Kai Dzeusui po kažkiek laiko ėmė siaubingai skaudėti galvą, jis Hefaistui įsakė ją suskaldyti. Netrukus iš jo praskeltos galvos, su kovos šauksmu ir kratydama ietį, išsiveržė Atėnė, kad net dangus ir motina žemė sudrebėjo. Jūros sujudo ir pasišiaušė purpurinėmis bangomis. Visas Olimpas pašiurpo nuo tamsiaakės deivės galios." Arba Afroditė. " Dėl gražių sėdmenų graikiškai vadinta Ἀφροδίτη Καλλίπυγος – „Afroditė gražiais sėdmenimis, užpakaliu.Afroditės gimimo versijos yra dvi, pirmoji (senesnė) Hesiodo, antroji – Homero. Pagal Hesiodo Teogoniją ji kildinama iš kraujo, nutekėjusio Kronui iškastravus Uraną, kuris nutiško ant jūros vandens ir suputojo. Tai paaiškina ne tik jos vardą, „kilusioji iš putų“ (afros – puta), bet ir vieną epitetų, Andiomenė, „atsiradusi jūros paviršiuje“. O dar senesnis mitas ją laiko archaiška chtoniška būtybe. Hesiodas irgi mini, kad iš Urano kraujo radosi erinijos ir titanai. N. Kunas Hesiodo aprašytąjį Afroditės gimimą atpasakoja taip: Urano duktė Afroditė gimė iš baltutėlaitės jūrų putos netoli Kiteros salos. Lengvas, švelnus vėjelis atskraidino ją į Kipro salą. Tenai iš jūros bangų išnirusią meilės deivę apsupo jaunosios horos. Jos apgaubė ją auksu spindinčiais drabužiais ir papuošė plaukus kvepiančių gėlių vainiku. Vešliau pražysdavo gėlės ten, kur žengė Afroditė. Nuostabioji deivė atvyko į Olimpą. Džiugiai sveikino ją dievai. Nuo to laiko auksinė Afroditė, amžinai jauna, žavingiausia iš deivių, visada gyvena tarp Olimpo dievų." Actekai tikėjo, "kad Žemė yra dievų dvynių Teskatlipokos ir Kecalkoatlio kūrinys. Kecalkoatlis kraują iš žaizdos ant savo varpos panaudojo tam, kad suteiktų žmonėms gyvybę". Ir t.t. ir t.t. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20094