Su bitėmis panašiai kaip su žmonėmis, ypač su jaunimu. Kai jaunimas neturi darbo, veiklos, o turi begalę laisvo laiko, tai prikuria visokiausių planų, deja, dažniausiai su bloga pabaiga. Kai daug ir intensyviai dirbi, nėra kada burtis į dykynėjančiųjų kompanijas. Su bitomis labai panašiai. Kai priaugina daug vaikų, tie užauga ir neturi darbo, tada jaunos bitės renkasi avilio pakraščiuose, tikriausia, tarpusavyje tariasi, ir sugalvoja išsiauginti sau vadą- motinėlę, su ja palikti avilį, įsikurti naujoje vietoje. Tada šios bitės pagamina motinėlėms apie dešimtį taip vadinamų spietimo lopšelių- jėga priverčia esamą motinėlę ten sudėti po kiaušinėlį. Naujų motinėlių vikšreliai maitinami specialiu maistu, dėl ko išauga ne bitės, tranai, bet motinėlės. Užaugusios motinėlės viena po kitos prasigraužia savo lopšelius. Išsiunčiami žvalgai surasti vietos naujiems namams įkurti. Gražią dieną, iš avilio baisingai duzgdamos, garsas iš toli girdėti, išskrenda jaunųjų bičių spiečius ir sutupia ant kokio medžio. Po kurio laiko prisijungia jaunoji motinėlė, spiečius pakyla ir nuskrenda tolyn į žvalgų surastą vietą- drevę, avilį.Dažniausiai skrendama Pietų kryptim. Mūsų bitės yra mišrūnės, sukryžmintos su itališkom, kaukazietiškom ar kitom Pietų bitėms, todėl be žmogaus pagalbos dažniausiai neišgyvena. Su kiekviena motinėle išskrenda dalis bičių. Ankstyvasis, su pirmaja motinėle- daugiausiai bičių, todėl jis yra vertingiausias. Spiečius , jei oro sąlygos palankios, ir yra daug , ilgai žydinčių augalų, iki rudens gali net prinešti nemažai medaus. Paskutinieji spiečiukai būna maži ir nevertingi.Bitės spiesdamosios su savimi pasiima iki trijų kilogramų medaus. Išsispietus aviliui lieka nedaug bičių, kurios jau nesugeba prinešti medaus, tad jas pačias reikia maitinti cukraus sirupu, kad žiemą neišmirtų badu. Vienam aviliui reikia bent 9 kg cukraus. Ne kiekvienais metais bitės spiečiasi. Yra metodų kaip sumažinti jų spietimąsį, bet tai gan keblu, ir ne visada veiksminga. Dabar verdu bitėms sirupą, tad daugiau laiko būnu namie. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20094