Dar grįžtu prie to, kas ką "duoda suprasti". Iš Juozapo, šiaip ar taip, būtų gimęs ne Dievo sūnus, o paprastas žmogus, kuriam Mesijo užduotis būtų ne pagal pečius. Daug tokių mesijų buvo. O jei jau kokią "nešvarią" potekstę šiuo atveju kas užčiuopia, čia jo bėda. Šventraštis niekur nesmerkia lytinių santykių, tai, sakyčiau, nepaprastas Dievo patvarkymas, nes iš to gimsta žmogus. (Prisimink pačią pradžią - "Veiskitės ir dauginkitės"). Viskas čia labai arti - kūnas ir dvasia (irgi prisimink "Giesmių giesmę", kur dvasinių santykių gelmė atskleidžiama kūnišku ryšiu. Koks tai nuostabus dalykas, deja, valkiojamas visų, kas tik netingi). Dėl to tiek iš žmonių, tiek iš Dievo atsirado visokių patvarkymų, nes visais malonumais žmogui norisi piktnaudžiauti ir iškreipti juos. Tiesa, Bažnyčia, baimindamasi, kad jos avys nenusidėtų kūniškumo nuodėme, visą tąjį dalyką buvo visai suėmusi į savo rankas - nustačiusi, kada, su kuo ir kaip galima turėti tą reikalą. Na, čia, suprantama, perlenkta. Kūno buvo ilgai baiminamasi, nors jis čia absoliučiai niekuo dėtas - viskas pirmiausia juk gimsta galvoje, taigi nuo jos ir reikia pradėti. Galva (protas, širdis, jausmai, kitaip sakant, siela), kuri, priklausomai kam atsiveria - Dievui, kūnui ar piktajam, - daro sprendimus, ir tuomet žmogus atitinkamai elgiasi - su Dievu, savo kūnu, savo gyvenimu, kitais, gamta ir pan. Ta proga prisiminiau Laišką galatams, kur Paulius (išmintingas vis dėlto Paulius) kalba apie kūną ir dvasią: "Aš sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams. Mat kūno geismai priešingi Dvasiai, o Dvasios - kūnui, ... todėl jūs nedarote, kaip norėtumėte ... Kūno darbai žinomi; tai ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, girtavimai, apsirijimai ir panašūs dalykai. ... Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, romumas, susivaldymas. Kurie yra Kristaus Jėzaus, tie nukryžiavo savo kūnus su aistromis ir geismais". Kai ką praleidau, kas norės, gali pasiskaityti Biblija.lt, Gal 5, 16-26. Tai va tiek apie kūną ir jo polinkius. Jeigu jį valdai ir gyveni pagal Dvasią, problemų, kaip sakoma, neturi. Pradėjau rašyti daugiau iš Šventraščio, nes, sakant, gerbiu jus ir laikau save tokia pat nuodėminga kaip ir visi. Noriu, kad pažintume save ir savo nuodėmes. Nes mie, pvz., visai nepagrįstai apkaltino dalyką, kuris gali būti šventas. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20094