Taigi, vieną gražaus sekmadienio popietę Jurga, kaip mama mažą vaiką paėmė(perkeltine prasme) mane už rankos, įsodino į lėktuvą ir nepaleido kol atsiradome jos bute Londone. Gerai, kad buvo vakaras ir varnos jau neskraidė, nes tokiam įsižiojėliui galėjo net kelios bombos įkristi į koserę. Skrendant žemę gaubė debesys, migla, tad pro mažą ovalų lėktuvo langelį nieko nebuvo galima įžiūrėti. Tik virš Anglijos debesų kamuoliai liko pajūryje, tad galėjau stebėti kokie tų anglų laukai. Stebint iš aukštai, viskas apačioje atrodė miniatiūriškai. Miškų nemačiau, tik tvarkingus laukelių stačiakampius. Daugybė jų atrodė kaip kaledoskope, buvo trijų spalvų- žali, geltoni ir rudi su violetiniu atspalviu. Geltoni- ražienos, žali- dygstantys javai, rudi- panašu, kad jau sunokę, subrendę rapsai ar grikiai. Nežinau. Keliai ištisai apaugę tankiomis ištisinėmis medžių-krūmų juostomis, todėl vėliau važiuojant mašina į Hastingsą-pajūrio miestelį, nieko per juos negalėjai matyti. Kaip tunelyje be lubų. Atskridome į Lutono aerouostą, iš kurio apie valandą turėjome važiuoti traukiniu. Perone visi atvykę keleiviai su ant ratukų velkamais čemodanėliais skubėjo į traukinį. Matyt, kad jiems tai buvo ne pirmas kartas. Aš tempiau du , vienas-nešamas, tad ėjome paskutiniai. Ne, priešpaskutiniai. Atsigręžęs pamačiau moterį, kuri laiptais į viršų vilko du didelius ant ratukų čemodanus. Vaizdelis tikrai buvo vertas kino operatoriaus, nes ji įsiręžusi iš visų jėgų ant laiptų pakopos užtraukdavo vieną lagaminą, po to , persikreipusi, šiaip taip -kitą. Taip ji kraipydamasi, kaip šokdama kažkokį afrikietišką šokį, sunkiai karoblinosi laiptais. Norėjau jai padėti, bet pagauti bendro skubėjimo srovės, kiek galėdami greičiau lėkėme į traukinį. Išlipus iš traukinio, mus pasitiko Michaelis, kuris pirmiausiai apsikabino Jurgą, ją švelniai prisiglaudė ,ir jie pasibučiavo, lyg būtų šimtą metų nesimatę. Priėjo prie manęs, pasispautė tvirtai ranką , ir šypsodamasis ištarė, kad džiaugiasi mane matydamas. Sėdome į jo nepernaujausią mersą ir nuvažiavome namo. Vakarienei Jurga pataisė žalių daržovių, žuvies, Michaelis ištraukė sausvynio. Dvyliktą valandą( mūsų laiku būtų 2 val.nakties) ištiesiau savo pavargusį ego į plačią patogią lovą gan dideliame kambaryje ir užmigau kaip negyvai užmuštas.-Nežinau ar kam , išskyrus mane, apie tai įdomu skaityti? Gal , geriau negaišti savo ir jūsų brangaus laiko? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20094