Paskambino vienos mūsų katytės šeimininkė, sako, gal galėtumėt priimt ją atgal, dukra nori išvežt į prieglaudą. Metus palaikė ir sugalvojo, kad jei ateity kada atgultų į ligoninę, nebūtų kur jos padėti, o be to, dabar norinti išvažiuot pas sūnų į Angliją pasisvečiuot. Pasiėmė iš mūsų ją būtinai labai mažytę, vos pradėjusią maistelį ėsti, kad prisipratintų ir išsiauklėtų, jos žodžiais tariant. Tada paprašiau kad palauktų savaitę, neimtų, kad sueitų bent šešios savaitės kačiukei. Sakė, labai man padėjo katytė, po mamos mirties bijojau net namie viena būt, išgelbėjo, sako, mane nuo depresijos. Per savo bendradarbę mūsų kaimynę tada mus surado, labai ieškojo trijų spalvų katytės, nes laimę neša. Ir kad naminės katės būtų, namuose auginta. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20094