Laikydavau tris šeimas, nors turėjau keturius avilius. Į jį dėdavausi įrankius. Iš trijų avilių būdavo pakankamai man medaus ir dar likdavo kitus apdalinti,nors kažkuriais metais visai nebuvo, bet turėjau pakankamai pernykščio. Šiemet anksti pavasarį, kaip jau minėjau, išskrido ir labai žemai nutūpė didelis spiečius. Supratau, kad tai buvo Dievo dovana, tad negalėjau jos nepriimti. Į ką tai būtų panašu? Spiečių , per neišmanymą, sudėjau į avilį, o jos išėjo ir pasikabino aukštai ant kriaušės. Va, tada ir turėjau darbelio, bet pavyko spiečių susemti, ir, kaimyno patartas, nunešiau į šaltą tamsią patalpą, kur jos atvėso ir joms šišui praėjus. pavakary sukroviau į avilį, kur jos ir dabar gyvena. Gerai padariau priimdamas Dievo bandelę, nes vienas avilys taip išsispietė, kad liko tik saujelė bičių. Tad, galima sakyti, vėl turiu tris avilius. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20094