kokia as visgi sentimentali ir umi. stai pamaciau lryte musu fizikos
mokytoja adomena. jam septyniasdesimt penkeri (tik!). kai mus mokino
fizikos salomejos neries mokykloje visai neatrode jaunas. dabar
suskaiciavau - apie trim penkeriu. bet tuomet apie tai negalvodavom, jis
jau buvo uz amziaus ribos. ir kaip apsidziaugiau pamacius lryte adomena, ir
spustelejau "f" raide, tipo i savo feisbuka ikelsiu. rodos, kad neisikele,
ir labai gerai. atsipeikejusi pagalvojau: kas man ta fizika? tikra kankyne,
nekenciamiausias ir neikandamiausias dalykas. didziausia trauma. nakti
pries abituros egza staiga suvokiau, kad nieko nemoku ir apsirdauojau.
tevai issigande atleke is savo miegamojo. tevas ramino: tu pagalvok
filosofiskai, taves negali nepraleist per egzus. ir is tiesu, kazka gavau,
nors nezinojau nieko. o dabar: vaje vaje, fizikos mokytojas! kartais reikia
i save pasiziuret is sono, gal jau visai uzklupo nuprotejimas. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20094