Labai dideli optimistai dažnai greičiau sulaukia pabaigos nei labai dideli pesimistai. Pribėga pseimistas siaurą bedugnę - "neperšoksiu", ir eina aplinkui; pribėga plačią bedugnę optimistas - "peršoksiu", ir užsimuša. Kaupia pesimistas maisto atsargas žiemai - "vajėtau, neužteks", ir aria vis be saiko; kaupia optimistas - "ai, jau užteks su kaupu", ir numiršta iš bado pavasario nesulaukęs. "Vasaris" <none@none.none> wrote in message news:idpmck$t8c$1@trimpas.omnitel.net... > "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:idbhjd$jum$1@trimpas.omnitel.net... >> Čia kalbama apie 1. problemos sprendimą, tuo pačiu prisidedant prie 2. >> problemos sprendimo. O 2. problemos sprendimas aplamai yra labai platus, ir >> tą diskutuoti reikėtų daugelyje temų. O tas laimės jausmas... Jau atlikti >> tyrimai rodo, kad žmogaus laimingumą labiau nei jo gyvenimo sąlygos >> apsprendžia jo genai. Yra optimistai, yra pesimistai iš prigimties, o >> gyvenimo sąlygos ir įvairūs įvykiai turi tik laikiną efektą į vieną ar į >> kitą pusę.. > > Nieko sau! Įdomu, kaip pesimistai išvis iš žmonijos genų rinkinio neišnyko :-) ar čia todėl, kad jie būtini optimistams - "žiūrėk, anava tas pesimistas vėl skęsta depresijoj, a kaip man gerai" =D