On 2013.03.19 18:32, RaR wrote:
> Euras iš esmės remiasi Vokietijos markės tradicijomis, o ji kažkaip visą
> pokario laikotarpį tokių problemų neturėjo.

Populiarus mitas.
Iki euro Vokietijos ekonominė politika laikėsi ant trijų banginių - 
tolygaus augimo, mažo nedarbo, ir kainų stabilumo. Ir vokiečiai darė 
viską, kad įgyvendintų visus šiuos 3 tikslus. Tame tarpe manipuliavo DM 
kursu ir t.t. ir pan.

Įsivedę eurą vokiečiai taip pat susirišo sau rankas. Ir jų dabartinė 
"ekonominė sėkmė" iš esmės tėra laimingai sutapusios aplinkybės.


> Čia problema yra pietinės
> Europos šalys eurozonoje, kurios niekada negyvendavo pagal pajamas, kai
> tik pinigų iš kažkur būdavo - juos visus išleisdavo, o kai nebelikdavo -
> prisispausdindavo. Užsinorėjusios tvirtesnės valiutos prisižadėjo kad
> tvarkysis atsakingiau, bet ir kontrolės mechanizmas per silpnas buvo, ir
> pačios sukčiavo, be to ir priimtos buvo daugiau politiniu sprendimu, su
> pasitikėjimo avansu, tad taip ir gavosi. O jų gyventojai euro atsisakyti
> nenori, kad ir toje pat Graikijoje labai maža dalis gyventojų norėtų
> grįžti prie drachmos. Jie nori kad pinigų būtų daug kaip tada, bet jų
> vertė būtų tokia kaip dabar.

Pasakėlės. Ispanija turėjo "šventą karvę" - pliusinį biudžeto balansą, 
Airija turėjo, net tas pats Kipras turėjo perteklinį biudžetą. Kažkuo 
padėjo tas perteklius?

> O pats euras yra sukurtas tik kaip atsiskaitymo priemonė, jis nėra
> skirtas biudžetams lopyti. Tai ir suprantama - juk ES tai ne viena
> valstybė su vienu biudžetu. Vis tik pietinės šalys jau pasiekė, kad ECB
> panaikintų savo nuostatą nesupirkinėti valstybių-narių obligacijų,
> tikėsimės, kad euras labai greitai nejudės link tokių šiuolaikinių
> piniginių sistemų kaip drachmos, liros, pesai ar Zimbabvės doleriai.

Bet kuriuo atveju euras toks koks buvo - išlikti šansų neturi.