On 17/04/13 09:50, RaR wrote: > >> Vadinu tai, ką turim šiandien - CB sistema, pagrįsta daliniu rezervu >> (berods, 0proc realiu rezervu ES šiai dienai) kuris, kaip jau minėjai, >> padeda pinigėliams suktis (tiktai kaip pagrindinį faktorių to apačioje >> mini technologijas, o aš manau, kad daugiausia prisidėjo rezervinė >> sistema). Viskas man patinka. Aš tik atsakiau į tamstos klausimą. Nors >> iš tiesų, ne viskas patinka. Nepatinka, kad CB pagalba problemos >> konservuojamos ateičiai. Ir tai vyksta jau kurį laiką. Manau, kad bent >> jau kai kurie (visi žinome, kurie yra pirmieji kandidatai, kovojantys >> su vėjo malūnais) ilguoju laikotarpiu prisižais ir bus visiškai >> diskredituoti, galbūt net išformuoti. Ir aš visai nesupyksiu. Aukso >> standarto ateityje nematau. >> > > Vadinasi, piktiniesi rezervine bankininkyste, nežinodamas kas yra > rezervai. Rezervai - tai komercinių bankų privalomieji atidėjimai, > indėlio procentas, kurio jie negali perskolinti. Kas kur piktinasi? Kažką ne taip supratai. > Taip centriniai bankai > riboja vadinamąją "pinigų multiplikaciją", pinigų kiekį rinkoje mažina > riziką, kad bankas pritrūks grynųjų masiškai atsiimant indėlius. ES jis > ne nulis, o 1. Kas 1? 1 procentas? :) Čia labai didelį skirtumą radai? Ir kaip tai realiai padėjo Kiprui? > Kam tos demagogijos - yra statistika. Beje, infliaciją skaičiuoja ne tik > valstybinės įstaigos, bet ir daugybė nepriklausomų institucijų, yra > visuotinai priimtos metodikos. Eurozonoje infliacija praeitais metais > buvo nuo 1,1% Graikijoje iki 3,6% Slovakijoje, vidurkis apie 2,5%, JAV > ~2%, Lietuvoje 3,4%. Kliedesiai - ta statistika. Tu gal duonos neperki? >> Padarykit man paslaugą - necituokit tų elementarių vadovėlinių tiesų. >> Rezultatas yra vienodas - kertama per paklausą (perkamąją galią). Tik >> devalvacija/revalvacija yra labiau kontroliuojama. Truputį >> demagogiškai skamba - "ATIMA". Tai jei žmonės ilgą laiką gyvena ne >> pagal kišenę (ne iš uždirbtų pajamų, o iš dangaus krintančių lengvų >> pinigų - kontrabandos, ES pašalpų, emigre pervedimų, paskolų), tai >> kaip gali kursas negrįžti į pradinį ekvilibriumo tašką? Kaip galima iš >> žmogaus atimti tai, ko jis niekada neturėjo, tik sapnavo, kad turi? >> > > Iš kontrabandininko turėtų atimti kontrabandos metu, o kai iš ES pašalpą > ar emigrantų uždirbtus pinigus atima - tai čia atima tai, ko niekada > neturėjo? Keista logika. Jeigu iš vaiko atima litą - vadinasi atima tai > ką jis turėjo, nesvarbu ar jis jš pats laikraščius pardavinėdamas > uždirbo, ar jam tėvai davė, ar ant kelio rado. Turėtų - teorija. O neatima - praktika. Vat kai pribręs laikas, rinka pati atims. Visiems iš karto. Ir tai bus sąžiningiausia visiems, vietoje su išskaičiavimu pasirenkant aukas. >> Jei jau prakalbom apie žmonių santaupas ir atlyginimus, lygiai taip >> pat šiandien verčiami žmonės dirbti už pigiau - augant darbuotojų >> produktyvumui, valstybė paprastai yra tokia nekantri, kad nesulaukusi >> produktyvumo atspindžio atlyginimuose, dažnai yra linkusi skolintis iš >> pačių darbuotojų ateities pajamų (dirbtinai palaiko paklausą ir >> produktyvumą, kuri turėjo nueiti savu keliu - susitraukti - jau >> seniai, nes abu rodikliai negali kilti amžinai), tokiu būdu ne tik vis >> nutolina uždirbtų produktyvumo vaisių išdalinimą, ne tik vietiniams >> palaiko dirbtinai aukštas kainas (per infliaciją, o atlyginimų kilimas >> visad atsilieka), bet ir galiausiai privedanti iki kolapso, kuomet >> viskas būna taip blogai, kad tie patys nabagai, kadaise sukandę dantis >> ir dirbę itin produktyviai, apskritai yra išmetami iš darbo >> (lengviausias kelias likviduoti pertekliniam įmonių inventoriui, >> įskaitant ir ilgainiui susidariusią perteklinę darbo jėgą). > > > Nieko nesupratau, ką čia norėjai pasakyti. Kažkokie vienas kitam > prieštaraujantys teiginiai: "dirbtinai palaiko paklausą ir produktyvumą > (!! tegu tik jį didina, jei moka!)", Nesupratai, nes su tuo nedirbi. Perpetuum mobile dar niekas neišrado. Kas iš to darbuotojui ilguoju laikotarpiu, jei jis dirba pluša, bet valstybė skolinasi iš jo ateities produktyvumo? >bet taip pat ir "nutolina uždirbtų > produktyvumo vaisių išdalinimą ... palaiko dirbtinai aukštas kainas (per > infliaciją, o atlyginimų kilimas visad atsilieka)" - čia dar ir naujas > žodis ekonomikoje - didina infliaciją neleisdama kilti atlyginimams!! Joks ne naujas žodis, čia tik Tavo galva neišneša elementarių dalykų: kad atlyginimo augimas visada seka kainų augimą, o kainų augimą įsuka lengvai pasiekiami pinigai. >> Kažkaip siaurai žiūrit. Nutylit, kodėl gi įvyksta devalvacijos. O jos >> nevyksta šiaip sau, AMB, Kubiliui ar Kirkilui staiga užsigeidus. Yra >> labai konkrečios priežastys, kodėl jos turi įvykti. Patinka/nepatinka >> kad jos turi vykti - čia jau kitas klausimas (ne objektyvu). Jos kaip >> tik ir yra vienas iš įrankių spręsti pagrindines ekonomikos problemas. >> Lietuvai tamstos minėtas daugkartinės devalvacijos variantas negresia, >> nes bet kokiu atveju ji yra savo valiutą pasiryžusi rišti prie >> didesnių (de facto dolerizacija/eurizacija). Jūs geriau paklausykit >> japonų ekspertų patarimo (buvo čia toks vienas atsiboginęs, pakeliui į >> davosą): jų akimis, tik 10proc. Lietuvos ūkių yra prasiskolinę. >> Vadinasi, devalvacijos grėsmė namų ūkiams yra menkutė, o nauda >> eksportui - didžiulė :) Tiesa, su laiku žala valstybės skolai vis >> auga, nes skolinamasi mūsų bananų respublikoje nuolatos užsienio >> valiuta be jokių grąžinimo prošvaisčių, bet čia jau - lietuvių >> išminčių politika. Lietuva niekada nebuvo finansininkų kraštas, visais >> laikais bankai būdavo išvogti. Mums tik pedofilų ieškoti ir ekologinio >> pieno pasrėbti terūpi. Dar pasimušti tarp savų smagu (kas 100asis >> vyras - sėdėjęs kalėjime, kas tūkstantasis - už nužudymą). Toks >> agresyvių runkelių kraštas, jaunoji karta dar blogesnė (labiau >> išlepus) už senolius. Vat pasakyk: ar Tu bent sveikiniesi su >> kaimynais, o jie - su Tavim? Bet vistik neatsakėt, kaip ten su Jūsų kaimynais? > Taigi jau rašiau - niekas netrukdo ir ir eksportuoti, ir skolintis. Vėl kartojuos: eksportuoti valdžia nepadeda (savieiga), o jei nepadeda - tad remia užsienio darbo vietas (ir tai esant 15proc oficialios bedarbystės su dar N proc vokelių šešėliu). O skolinimąsi pamirškit - aukščiau valstybės skola 60proc. nuo BVP Lietuvos neiššoks (arba iššoks su neigiamomis pasėkmėmis). Namų ūkiai galėtų, bet lietuviai konservatyvūs, irgi nesiskolins. Kol Lietuva daug neeksportuoja, verslams irgi nelabai skolins. > Skolinimuisi svarbiausia noras skolintis ir kad būtų kas skolina. Na, > padidinsime trumpam eksportą devalvavę. O kaip su žmonių gerbūviu ir > emigracija? Japonams gal ir galėtum devalvuoti - į kinijas ir filipinus > jie neišsilakstys ir dėl to kad bala skiria, ir dėl to kad juos ten > nelabai mėgsta, o svarbiausia - ir po devalvacijos jie vis tiek uždirbs > daugiau namuose. Be to pas juos didelė vidinė rinka ir jie nėra didesnės > rinkos dalis, todėl po devalvacijos kainos ir atlyginimai ne taip > greitai pakiltų į priešdevalvacinį lygį kitų valiutų atžvilgiu. Tokioje > nežymioje bendros rinkos dalyje kaip Lietuva ES pasiekti kažkokių > žymesnių efektų devalvacijos būdu mano manymu nerealu. Tik sujauktų > ekonomiką ir viskas. Graikija, Kipras, Portugalija - jiems labai reikia tos devalvacijos. Lietuvą gelbsti tai, kad jaunimas išvažiuoja, tai nėra kam revoliucijų rengti. Štai Ispanijoje jaunimo bedarbystė 50proc. Lietuvai irgi nepamaišytų pasimažint kursą. Jeigu aptarnauji užsienį, o vidinė rinka vegetuoja - tai koks vietiniam gyventojui skirtumas, gauti 300 vietinių kupiūrų už 15 vienetų produkcijos/paslaugos, ar 100 vietinių kupiūrų už 15 vienetų paslaugos (abiem atvejais tos kupiūros perka tiek pat paslaugų prekių vietinėje rinkoje)? Bet greičiausiai jis gaus daugiau perkamosios galios išsiplėtęs užsienyje. >> Tas "liquidity trap" dar turi kitą pavadinimą - elementarus bankrotas :) > > Tai joks ne bankrotas. Bankrotas - tai kai nebegali vykdyti savo > finansinių įsipareigojimų. Šiuo atveju atvirkščiai - pinigų yra per akis. Daug pinigų, niekuo nepadengtų. Kitaip tariant - daug lūkesčių. Kipras su Graikija irgi galvoja, kad jie "liquidity trap" sėdi. O bet tačiau :)