On 19/04/13 09:08, RaR wrote: > >> Tai jau tikrai. Kokia gera ta valdžia. Gaila tik, kad Tu nesudarinėji >> tos statistikos ir neseki, kas gi į ją įeina. Tuomet kalbėtum kiek >> kitaip :) >> >> Aš galiu pasakyti, kad mano šeimos maisto išlaidos pakilo bent 30proc. >> per paskutinius dvejus metus (gelbsti tik akcijiniai produktai), o >> degalai paaugo 60proc. per paskutinius 7 metus. Jeigu sviestą perki iš >> savo kaimo bobutės ir skanuoji valdžios demagogijos prigrūstus >> puslapius, tai gal tau ir atrodo kitaip. >> > > Na tai tą statistiką galima lengvai patikrinti. Be to, ją veda ir > infliaciją skaičiuoja, kaip jau rašiau, ne tik valdžia. Ir kol kas jokio > mulkinimo dėl infliacijos skaičių nepastebėjau. Tai gerai, patikrink. Nes aš jau patikrinau. Nebenoriu plėtotis tuščioj vietoj, man niekada nepatikdavo teoretikų vapalionės. >> Jeigu žiūrėsim į produktyvumą, kaip pasiūlos objektą, o į atlyginimus >> - kaip paklausos objektą, teorija teigia, kad produktyvumas turėtų >> atsispindėti atlyginimuose. Tačiau vykstant technologiniams pokyčiams >> (kurie kaip tik ir linkę generuoti didžiausią produktyvumo augimą) >> ženkliai išaugusi konkurencija ima "spausti" produktų kainas, o su >> jais - ir atlyginimus (bent jau kai kuriems) - žemyn. Todėl >> atlyginimai nespėja su produktyvumo augimu (tą iš esmės ir matome per >> "fiskalinę drausmę" - "nu, vaikučiai, pasispauskim vardan Lenino"). >> Štai čia labai gražiai įsipainioja valstybėlė - per paskolas iš tų >> pačių produktyvuolių ateities nuo savęs pridėdama prie nepakankamų >> (prigamintų prekių/paslaugų prasme) atlyginimų (paklausa turi atitikti >> pasiūlą) ir visa tai yra naudojama produktyvių įmonių produktyviai >> pagamintiems produktams pirkti (gamyba pučiasi). Tačiau ateina laikas, >> kai net ir skolos neįstengia padengti to skirtumo tarp paklausos >> (atlyginimai) ir pasiūlos (produktyvumas), ir įvyksta kolapsas. >> Mikroekonomiškai žiūrint - produktyvuolių atleidimai. O skolintis >> šiais laikais gali bile kas: ne tik valstybė, bet ir verslas, ir >> individai. Kuo daugiau skolų - tuo smagiau visiems kapstytis. >> > > Visų pirma keista produktyvumą laikyti pasiūlos objektu. Ir šiaip jau > pas tave kažkoks prekės sušizofreninimas gaunasi, paprastai kalbama apie > vienos prekės paklausą ir pasiūlą, o pas tave - viena kreive diagramoje > brėžiame mobiliakų paklausą, o kita - duonos pasiūlą ir kažką bandoma > išsamprotauti. Todėl visiškai neaišku, ką čia pripaistei. Nieko keisto nematau. Jei žmogus neproduktyvus, jam algos mokėt nėra už ką. Vat tamsta nuolat rašinėjat darbo metu, ir apie tokius aš turiu susidaręs savo nuomonę. O jeigu kur kažkokiam/iuose postuose ir minėjau kažkokią prekę, tai gali labai paprastai ją pakeisti kita preke, ir tos pačios taisyklės galios. Ir jokių grafikų aš nepaišiau. Tamstos bėda yra kabinėtis prie neesminių dalykų, ar terminų, bet nematyti esmės. > Dėl to spaudimo - normalu - didėjant prekių ir nesikeičiant pinigų > kiekiui, jų kainos linkusios kristi. Jei didini pinigų kiekį, kainas > gali išlaikyti stabilias ar netgi kelti. Bet skirtingos prekės brangsta > ar pinga labai skirtingai - ne visų gamyba dėl technologinių pokyčių > pinga, kai kurių nedaugėja ar netgi mažėja. Dėl atlyginimų - tai jie > mažėja jei didėja darbuotojų skaičius nesikeičiant pinigų kiekiui. > Kitais atvejais jie didėja. O dėl vartojimo ir gerbūvio, tai pinigai tik > techninė priemonė, žmonių gerbūvis ir vartojimas priklauso nuo to, kiek > jie sugeba pagaminti, nepaisant to kaip keičiasi jų atlyginimų ir prekių > kainų nominalai. Sugebi daugiau pagaminti - gali daugiau suvartoti > (jeigu gyventojų skaičius nedidėja sparčiau už prekių kiekį), jei > nenori/nesugebi suvartoti, mažini ir gamybą. Turbūt neperdaviau pagrindinės minties. O ji ta, kad valstybė skolindamasi dirbtinai pratęsia tą produktyvumo augimą, kol galiausiai prieinamas taškas, jog paklausa viršija pasiūlą ir staigiai reikia tą produktyvumą mažinti produktyvuolių sąskaita. Plius - kad atlyginimai ne iš karto vejasi produktyvumą, kaip tamsta skaitote knygelėse :) > Dėl darbo produktyvumo ir atlyginimų (nors jau rašiau, kad nesvarbu jų > nominalai, o perkamoji galia), tai ilgalaikė tendencija ta, kad jie kyla > paskui produktyvumą. Bet tiesiogiai atlygimų dydį, kaip ir visų kitų > prekių ir paslaugų kainą, apsprendžia paklausa ir pasiūla. Jeigu už > vartų stovi eilės potencialių lygiaverčių darbuotojų, atlyginimų gali > nekelti, o dėl padidėjusio produktyvumo atsiradusias lėšas gauti pelno > pavidalu. Bet kadangi visi to pelno nori daugiau, tai gamybą plečia, už > vartų lieka vis mažiau lygiaverčių darbuotojų, ir galiausiai plėstis ar > vien išlaikyti darbuotojus gali vien tik persiviliodamas juos iš kitų > darbdavių ar neleisdamas pas juos pereiti. Tai padaryti gali tik > keldamas atlyginimus savo pelno sąskaita. Ir atlyginimus gali kelti tol, > kol gauni tik normalų pelną, t.y. darbuotojai gauna atlyginimus, > atitinkančius jų produktyvumą. Gali, bet o ką aš minėjau apie technologinius pokyčius? Gali produktyviesiems atsidėkoti ir kitaip: juos atleisdamas. Netgi Lietuvoje yra vietų, kur vienomis sąlygomis moterėlės su rankytėm dirbo, o pasikeitus sąlygoms staigiai buvo pakeistos automatizuotom linijom. >> Tai čia tau naujiena, kad rinkoje kainos sukyla, o po to jau verslas >> atlyginimais vejasi (kad darbuotojai nepabėgtų). Pagalvok pats: jei >> būtų atvirkščiai, hyperis nebūtų toks baisus (atlyginimai kiltų labiau >> nei kainos??). Baik čia svaičioti teoriškai apie valstybę, kaip >> vienalytę visumą. Taip nėra. Valstybėje gyvena daugybė grupių, tie >> patys verslai yra skirtingi ir tikrai yra iš kur gauti pinigų prieš >> pagaminant prekėms (žr. Lietuvos atvejį 1990), antraip dar >> nesusikūrusi/besikurianti įmonė mokėtų aukštus atlyginimus. Kaip >> suprantu, nesi dirbęs privačioje įmonėje, nes visuomet pvz žaliavų >> kainų augimas permetamas galutiniams vartotojams, ir vadovas tikrai >> tuo metu negalvoja apie atlyginimų kėlimą savo samdiniams - taip >> susikurtų tik antrą problemą (brangstančių žaliavų, kalančių per >> maržą, jau užtenka). O NT pvz išvis nevykęs, nes jis pūtėsi vien iš >> skolų - užstatant savo ateities darbo vaisius. >> > > Prekės rinkoje yra tam, kad jas parduoti. Todėl, jei tau apsimoka, > parduodi už tiek, kiek už jas gali mokėti tuo metu perkantys. Jeigu > kainą užkelsi daugiau nei už ją gali mokėti pirkėjas (dėl to, kad > nesugebi pigiau pagaminti, ar dėl to kad nori didesnio pelno), tu jos > paprasčiausiai neparduosi ir joks pirkėjo darbdavys tau nepadės. Jeigu > viskas vyktų pagal tavo logiką (panašią į ikimokyklinio amžiaus vaiko), > tai kiekvienas pardavėjas ar gamintojas galėtų sukelti hiperinfliaciją. > Pvz. aš užkeliu savo iškeptos duonos kainą iki kosminių aukštumų, tuomet > darbdavys iki tiek turėtų pakelti darbuotojo atlyginimą, kad jis > išgalėtų ją nusipirkti, o tuomet, pagal tavo logiką, CB, tikriausiai, > turėtų prispausdinti pinigų, kad darbdavys galėtų sumokėti kosminį > atlyginimą? Akivaizdu, kad už kosminę kainą mano duonos niekas nepirks, Nu o kaip yra šiandien? Valstybė neatspausdina (dar blogiau - nepasiskolina už 9 proc) pensijoms išmokėti? Ir tos pensijos, nori pasakyti, nepalaiko lietuviškos duonos kainos tam tikrame lygyje? O verslo valstybiniai užsakymai NIAM NIAM? O biurokratų vartojimas, ir t.t.? Hyperinfliacijos kol kas nebus, nes mūsų kapitalas iškeliauja palūkanų pavidalu. Taip pat žmonių mažėja, ir jie pamažėl išsiveža savo kapitalą (dvi ilgalaikės tendencijos). > ir aš, norėdamas, kad ji nesudžiūtų, nesupelytų ir nenueitų perniek, > turėsiu parduoti ją už tiek, kiek sutiks mokėti pirkėjas. Bet tai tokios > elementarios tiesos, kad paprastai nereikia ir aiškinti suaugusiam ir > protiškai normaliai išsivysčiusiam žmogui. Aš jau seniai žinau, kad tik tu esi išsivystęs :) Ech, vis išlenda ta miela litovco gyslelė, kad ir stengiesi slėpti :) Nepergyvenk, Tave suprantu - sunku atsilaikyt aplink save tokius matant. Tvirtybės linkim :) > Toliau jau pats prieštarauji savo absurdiškiems teiginiams - pasirodo > vis tik darbdavys automatiškai nemoka didesnių atlyginimų pakilus > kainoms, nes "taip susikurtų tik antrą problemą (brangstančių žaliavų, > kalančių per maržą, jau užtenka)". Nieko aš neprieštarauju. Pakilus žaliavų kainoms dardavys KOL KAS dar nemoka didesnių atlyginimų tik tik pakilus kainoms, bet ilgesnėje perspektyvoje visai gali ir visai neatsisako apsvarstyti tokią galimybę :) >>> O jei finansiškai padėtų eksportuotojams, tai atimtų iš visų mokesčių >>> mokėtojų. Dalis tų atimtų lėšų atitektų konkretiems eksportuotojams, >>> dalis užsienio pirkėjams, bet bendrai būtų nuostolis. Kame čia gėris? Neužmiršk, kad atidavus dalį vartojimo kitiems, saviems būtų darbo vietų. Pilnai vidinėje rinkoje pagamintų prekių/paslaugų perkamoji galia nesikeistų, o kaip tik - būtų paskatinta tokių prekių/paslaugų gamyba. Darbo vietų atsiradimas kompensuotų vartojimo smukimą ir ilgainiui duotų naudos, o ir sumažintų trintį valstybėje, mažiau būtų zyziančių delfiuose, kapitalo turintiems irgi patinka dirbančios valstybės. Aišku, dabartinis atlyginimų ir kainų santykis yra graudus, bet tai yra ne valiutos nuolatinės paklausos rinkoje kitimo pasekmė ar LTU oligarchų tvarinys, bet visų pirma ilgalaikės idiotų politikos, per visus galus skatinančių vartojimą Lietuvoje, pasekmė. >> Koks bendrai nuostolis? Bendrai rezervas kaupiamas, kurį jau gali >> leisti kaip nori. Ir tai bus uždirbtas rezervas, o ne kaip dabar - >> pasiskolintas užsienio valiuta, kaip bananų respublikose. O tu dar čia >> pasakoji, kad reikia skolintis dar, nes mes per mažai importuojam. Gal >> jau apie atidavimą reikia pradėt mąstyt? >> > > Taigi visiems, iš kurių pinigai atimami ir nieko neduodama, nuostolis. O kas draudžia jiems duoti iš rezervo, pradžioje mažiau - o po to - daugiau? Lyg ir minėjai, kad palaikai ilgalaikes sėkmės vizijas? > Diskutuojant ir vėl kyla vis didesnės abejonės dėl tavo protinių > sugebėjimų. Ir kur čia aš rašiau, kad reikia daugiau skolintis? Niekur nerašei, bet aš tave kaip nuluptą perskaitau. Jeigu Tu nenori palaikyti gamybos/paslaugų (vietinių darbo vietų), vadinasi - palaikai vartojimo lygį. Vadinasi - šiandieninėmis Lietuvos sąlygomis - palaikai skolinimąsi ir dotacijas ir Tau atrodo visai normalu kai 1/4 tautos turi kažkur blaškytis užsieniuose ir sponsoriauti vietiniams, o biudžeto tik 1/2 mes patys (UAB LIETUVA) uždirbame, nors kartais ir mėgini kalbėti kitaip. Veidmainystė? >> Jokio skirtumo, ar tie popiergaliai sukasi, ar jie guli banke - abiem >> atvejais vistiek jie nepadengti prekėmis - ir tai yra pirma >> indikacija, kad nieko nekeičiant geruoju nesibaigs. O dažnu atveju jau >> ir būna per vėlai keisti susizgrizbus. Tuomet prisigalvojama visokių >> mandrų žodžių, kaip tą kaltę nuo savęs numesti. "Čia "liquidity trap" >> kaltas, ir kas galėjo pagalvoti, kad taip bus? Čia tikrai ne mano - >> politiko/speco - kaltė" :) > > Na jo, ką čia su tavim diskutuoti aukštesnėm materijom, kai vis dar > elementarių tiesų nesugebi suprasti. O kadangi taip nekenti vadovėlinių > tiesų, tai tikriausiai ekonomikos elementoriaus į rankas ir neimsi, > toliau kursi savo "teorijas". Nėra ką komentuoti tamstos vaitojimų. Suprask - popieriukų, nepadengtų turtu, atsiradimas yra "aukštesnė materija" :) Aš tau net linksmai galiu papasakoti, kaip jie atsiranda :) https://www.youtube.com/watch?NR=1&feature=endscreen&v=j2AvU2cfXRk Tu aišku, pasiraukysi vėl, humoro nesupratęs, kad kažkur kablelio trūksta, bet čia jau Tamstos bėdos :)