On 24/04/13 08:30, RaR wrote: > >> Viskas planetoje žemėje juda (jeigu nejuda - tai biurokratų kaltė), ir >> rinka nustato visa ko kainą. Įskaitant ir litą. Ir tai yra labai >> normalu. Tai, kad Jūs nematot judėjimo, dar nereiškia, kad litas >> kasdien rinkose nėra vertinamas. Kursas kasdien tai kyla, tai smunka. >> Ir tai yra normalu. Ir labai normalu yra kursą pamušti esant tinkamoms >> aplinkybėms, jei jis yra dirbtinai aukštai laikomas. >> > > Koks dar natūralus kursas valiutai, ir prie ko čia tas dirbtinai aukštas > palaikymas? Natūralus kursas - paklausa/pasiūla rinkoje. Kad litas pririštas prie euro, nereiškia, kad jo kursas realioje rinkoje nesvyruoja. T.y. kad 1999m. pagimdei EUR/LTL 3.45, nereiškia kad šiandien rinkoje yra toks kursas, nes svyravimus dengia CB operacijos (jei, aišku, išgali). > Pinigas nėra vertybė, kuri pati savaime turėtų kainą, o viso labo > atsiskaitymo priemonė ir vertės matas. Dėl nominalų - tai gal net tu per > daug nesiginčysi, kad tai yra laisvas pinigų leidėjų pasirinkimas - kaip > patogiau atsiskaitinėti ta valiuta. Ar vienas litas bus lygus keturiems > doleriams, ar tūkstantis litų bus lygūs vienam doleriui, esmės tai > nekeičia, vien dėl nominalo litas vienu atveju nebus tvirtesnė ar > vertingesnė valiuta lyginant su kitu. Svarbu tik jo keitimo santykio su > kitomis valiutomis kitimas laike ir galimybė kuo plačiau juo atsiskaityti. Kalba ne apie nominalus, o apie tai, kaip valiutos kursas įtakoja realų ūkį. Japonui ne tas pats, kiek jo jena verta kitų valiutų/daiktų atžvilgiu - čia nėra ką ginčytis. >Todėl, > pvz., dolerio kainą kontroliuoja FED'as ir tik FED'as, ir kai kalba > Bernankė, Forex'o žaidėjai savo sandoriais reaguoja į kiekvieną jo >žodį,jų veiksmai sukelia tik trumpas dolerio kurso fluktuacijas. Taip, bet USD - išskirtinis atvejis. Kitiems to padaryti nepavyks. Ir japaškos savo kailiu po kažkurio tai laiko galės pasimėgauti Abenomikos vaisiais. > O kaip tas jo kursas kis laike ilguoju laikotarpiu, tai irgi visiškai > kontroliuoja valiutos leidėjas. Jei valiuta tvirtu santykiu prie ko nors > (aukso, kitos valiutos ir pan.) nepririšta, tai rinka gali trumpam > keisti tą santykį dėl jos kiekio didėjimo/mažėjimo ateityje prognozių ar > baimių. Bet vis tik ilguoju laikotarpiu valiutos santykio pokytį su > kitomis visiškai kontroliuoja jos leidėjas - jeigu jis didins savos > valiutos kiekį sparčiau nei tai darys kitų valiutų leidėjai, tai šios > valiutos santykis kitų valiutų atžvilgiu kris, jei elgsis atvirkščiai - > didės. Jeigu valiutą laikyti preke, tai yra tokia prekė, kurios pasiūlą > gamintojas gali visiškai lengvai, praktiškai be jokių sąnaudų keisti > neribotais mastais, ir kontroliuodamas savo prekės pasiūlą jis rinkoje > neturi jokių konkurentų. Esant tokioms prekės savybėms, jos kaina > praktiškai visiškai priklauso nuo gamintojo valios, kitų rinkos veiksnių > įtaka visiškai minorinė. Būtent, apie ką ir buvo kalba. Monopolijos sąlygomis, kurią ir minėjo (ar mėgino minėti) Tomas, bepigu kursą keisti. Visgi, ilguoju laikotarpiu valiuta atspindi ūkio kokybę. > nors kitos prekės, pvz. aukso, kiekį - be jokių problemų ir delsimo > padidinti ar sumažinti jos kiekį ir dešimtis, ir milijonus, ir > trilijonus kartų, tai jis visiškai kontroliuotų ir aukso kainą. Todėl, > pvz., dolerio kainą kontroliuoja FED'as ir tik FED'as, ir kai kalba > Bernankė, Forex'o žaidėjai savo sandoriais reaguoja į kiekvieną jo žodį, > jų veiksmai sukelia tik trumpas dolerio kurso fluktuacijas. > > Dėl lito - tai jis tvirtu santykiu susietas su euru, tad jo kursą > kontroliuoja ne LB, o ECB. Toks lito santykio susiejimas su euru - > visiškai normalus esant bendroje ES rinkoje ir smarkiai prekiaujant su > kaimynais. Tai ne tik suteikia pasitikėjimo mažai valiutai, bet ir labai > padeda importuotojams/eksportuotojams, nes jiems nebereikia investuoti > bent jau į lito/euro kurso svyravimo rizikos valdymą. Jeigu visų valiutų > santykiai būtų stabilūs (ar būtų viena valiuta), dėl to laimėtų visi > gamintojai ir prekybininkai, nes lėšų dalis, atitenkanti kursų valdymo > rizikai (visokiems tarpininkams, ateities sandoriams, draudimams, šiaip > žaidėjams), liktų jiems. Kam čia tos demagogijos - "smarkiai prekiaujant". Gal padeda smarkiai pašalpiaujant? Lietuvos eksporto partneris nr1 tebėra Rusija, ne ES. Eksportuotojams padeda žemesnis EUR/LTL, importuotojams - aukštesnis EUR/LTL. Gamintojai gal ir laimėtų, bet spekuliatyvūs pinigai praloštų. O spekuliatyvių pinigų rinkose plaukioja daugiau. DAUG daugiau. Plius visuomet atsiranda biurokratų gudručių, norinčių į save patraukti paklodę. Ne visai sutinku, kad lito kursą kontroliuoja ECB. ECB tekontroliuoja palūkanas (ir tai - jeigu su sveiku protu LB viskas tvarkoj), bet štai tu, aš ir Antoshka bet kada galim nubėgti į savus bankus išsiimti indėlių (kurie nėra jokie pinigai - anot tavęs ir tavo vis mėginamų čia pullinti trickų), ir pažiūrėtumėme tada kaip sektųsi skolintis Lietuvai tarptautinėse rinkose, kokia būtų situacija su rezervais ir kaip sukontroliuotų situaciją LB/ECB/TVF. Visgi mes turime dar šiek tiek galių, kas yra labai puiku. >> o kam konkrečiai Lietuvai reikia daugiau kapitalo, Tamstos nuomone? >> > > Viskam. Vien jau tam kad plėsti ir modernizuoti gamybinius pajėgumus, > infrastruktūrą. Perfrazuosiu, kad suprastum, kurlink lenkiau: kam Lietuvai reikia kapitalo, jei prieš tai gautą kapitalą jie iššvaistė visokiems spalvotiems triusikams, NT burbului, ir pan? Kam LTU reikalinga tolesnė vartojimo skatinimo logika, kai tas vartojimas ir taip liejasi per kraštus? Jau turbūt supratai iš mano peckelionių, kad aš iš principo už kapitalą, bet su tokiom bobom, kaip Vėsaitė ar diedais, kaip Šarkinas/pan Butkevič - geriau jau to kapitalo apskritai neturėti. >> Taip išeina, kad skolintis žvėriškus kiekius yra ok, o spausdintis >> pinigus - niu niu niu...? Aš suprantu tą teorinį produktyvumo variklį, >> kurį pateikėt, bet "be careful what you wish for". Yra Lietuvoje >> berods 2 išlaikytiniai 1 dirbančiąjam, ir situacija tik blogėja visom >> prasmėm (demografine, mokestine, skolų, asmeninės degradacijos). >> > > Kai spausdina pinigus - tai valdžia tiesiog negrąžinamai dalį žmonių > turto nusavina ir kažkur išleidžia. Kai skolinamasi - tai vyksta > abipusiu sutarimu, ir skolininkas turi ne tik tuos pinigus atidirbti, > bet ir palūkanas, todėl tai verčia jį dirbti ir uždirbti. Kas yra geriau > rinkai ir priimtiniau žmonių santykiuose - savanoriškas atliekamo > kapitalo paskolinimas vieno kitam su galimybe kuo pilniau jį išnaudoti, > ar prievartinis kapitalo atėmimas, kurio metu dažnai kapitalas iš > efektyviai jį naudojančio pereina pas neefektyviai jį naudojantį, be to > mažina paskatas dirbti to, iš kurio atiminėjama? Apie jokį siūlymą atiminėti/spausdinti mano postuose kalbos nėra. Turiu omenyje turėti savo laisvą valiutą ir obligacijas platinti savo valiuta, kaip kad turi susitvarkiusios visos civilizuotos ir savo gerove iš tiesų besirūpinančios valstybės, o ne spausdinti, kaip kokioj Zimbabvėj, ar bėgti skolintis (maldauti) už xui znajet kiek. Lietuva apskritai ne nuo to galo pradeda statyti valstybę: užuot perdėm rūpinantis ūkiu (o tiksliau - prabanga), reikia rūpintis kultūra. Jeigu per 20 m. būtų į kultūrą tiek suinvestuota, kiek į ūkį (grubiai tariant ūkio+finmin+žū min apsikeistų biudžetais su kultūros minu), LTU raškytų dabar daug daug saldesnius vaisius. Pasiskaičius forumuose pasidaro aišku, kad lietuviai (ir ypač jaunoji išlepus karta) - nelabai moka bendrauti apskritai. O ką tu gyvenime pasieksi, nemokėdamas komunikuoti nei su kaimynu, nei su pasauliu? >> Atleisk, jei nuskambės žiaurokai, bet jei Lietuvos snargliams dar >> teberūpi kuo mandresniais skudurais pasidabinti, ar naujesne mašina >> važinėtis, tai jau geriau tokio kapitalo išvis nebūtų - waste of >> space. Žinau, kad neturiu teisės nurodinėti kaip kitiems gyventi, bet >> teisę į nuomonę savo turiu. Ir ne aš vienas. >> > > Na tai ir būk su savo nuomone. Kiekvienas turi teisę leisti savo pinigus > taip, kaip jam patinka, kitaip - totalitarinė sistema, mažinanti > savanoriškas paskatas dirbti ir žmonių iniciatyvą bei kūrybingumą. Puiku, kad suprantam vienas kitą - kad ir aš turiu teisę reiškti savo pasipiktinimą. GARSIAI. >> Nu ir zjb - turim mes krūvas visokių emigre, kurie atidirbinėja >> užsieniuose tas palūkanas. Ir Lietuvai nuo to labai gerai? :) Jie ten >> pamatys, kaip lengva gyventi (tiesa, iš pradžių bus sunku ir baisu), >> ir negrįš. Nes Lietuva nekenčia lietuvių - iki tokio laipsnio, kad net >> atiminėja Lietuvos pilietybes. >> >> Bet kol privatus atidavinėja, tai valstybinis dvigubai-trigubai tiek >> praskolina. Ir konkrečiai Tu ir aš nieko negalime padaryti. Tai kas >> čia laimi? >> > > Koks skirtumas kur atidirbinėja. Tau ir man asmeniškai - gal ir jokio skirtumo. Bet kai pasiskaitai tokias istorijas, pvz. kaip vaikai numesti seneliams prižiūrėti MĖNESIAIS, jei ne metais; ar tėvai gyvena skirtingose valstybėse (uždarbiavimas, tsakant už triusikus susimokėt); ar kai koks kaimo laibokas (neseniai girdėjau) nuvedė nėščią žmoną kuopti tvarto pas kaimynus - negera pasidaro. Pats pažįstu asmenį, kurį po tėvo mirties močia priverstinai išsitempė iš 10 klasės mokykloje į Airiją. To rezultatas - grįžęs vaikis dabar net vidurinės mokyklos nebaigs. Jei vaikai paskutinėj vietoj - tai įsivaizduok, kas iš jų išaugs? > Šiuo metu yra nemažai veiklų, kuriose > savo darbo vietą gali laisvai pasirinkti. O jeigu nustos kažkas siųsti, > tai vis tiek turės atidavinėti tie patys, kurie pasiskolino. Beje, ir Tas emigre perlaidų balansas jau lyginasi. Srautai valiutų, vykstančių iš LTU, sparčiai vejasi įplaukas. > dabar didelė dalis dirbančių svetur iš ten uždirbtų pinigų atidavinėja > būtent paskolas, paimtas Lietuvoje. Man vienodai, tiesą sakant, ką jie ten atidavinėja. Turbūt pirko brangiai dėžutes, kurių į grabus nenusineš vistiek, o vaikai parduos pirmą pasitaikiusį momentą. Durniau nesugalvosi. Išmokėję LTU po to dar imasi išmokinėti NT užsienyje, ir negrįžta. Dar žinau vieną atvejį, kai vieną langų montuotoją apipiso bosas, jam pardavęs savo nuostolingą verslą (įprasta praktika, beje, Marijos žemėj). Nabagas su kiek ten skolos išsibogino atidirbinėt. Kiek žinau, dabar geria sau vienas pats, kambarį nuomodamas (aišku, su žmona išsiskyrė). Ir kiek tokių atvejų? Gaila žmonių - tai juk realūs likimai, darbingi žmonės. > Dėl valdžios - tai čia mano pozicija > aiški - reikia kuo mažiau skolintis ir esant galimybei atidavinėti > skolas bei kaupti rezervus. Dėl padarymo - tai čia jau patys žmonės > renka politikus, vadinasi jie viską ir kontroliuoja. Bet kai didelė > elektorato dalis vieną kartą balsuoja už tuos, kurie gražiai šoka ir > dainuoja, kitąkart už tariamų pedofilų naikintojus, tai prieštarauti > posakiui "kiekviena tauta turi valdžią, kokios nusipelno" liežuvis > neapsiverčia prieštarauti. Tam, kad mažiau skolintis reikia UŽDIRBTI. Lietuva kol kas bendrai paėmus DIRBA NUOSTOLINGAI. Pažiūrėjus į demografinę padėtį tampa aišku, kad situacija su šiuo reikalu - tik blogės. Man yra labai sunkiai suvokiama Tavo argumentacija: pats pripažįsti, kad reikės uždirbti (KAŽKADA), bet tuo pačiu DAR NE šiandien, dar noriu palėbaut. Nemanai, kad dabartiniu kursu tuoj nebus kam tuos mokesčius mokėt - taip žiaurokai visai? O dėl elektorato - tai visų demokratijų liga. 4 metai kadencija - IMHO per trumpa. Reiktų ilginti. >> UAB Lietuva valiutos kursas su verslo/darbo santykiais mažai kuo >> susijęs, bent jau mano galvoje. Viskas yra žmonėse - jei jie normalūs, >> galima dirbti. O ar man mokės 1000 kupiūrų, ar 10 - man jokio >> skirtumo, svarbu jų perkamoji galia. O perkamoji galia nuosaikiai >> (labai populiarus žodis šiais laikais!) devalvavus galia nekris >> vietinėms prekėms. >> > > Dėl pirkimo galios - visiškai sutinku. Dėl vietinių prekių - vsiškai > nesutinku, efektas būtų labai trumpas, labai greitai jos prisitaikytų > prie pakitusio nominalo. Tokioje atviroje rinkoje kaip mūsų tik > sumažėjus kažkokių žaliavų ar prekių vietinėms kainoms, jos kaip mat > būtų eksportuojamos į užsienį. Norintys nusipirkti prekių ar žaliavų > čia, turėtų mokėti konkurencingą kainą ir viskas būtų vėl kaip buvę. Tai labai gerai. Eksportas UŽDIRBS. O iš eksporto persiskirstys vietinei rinkai. O vietiniai prekių pirkėjai pirks mažiau PRABANGOS prekių, kurios jiems visai nėra pirmos būtinybės. Lietuva - agrarinis kraštas, niekas iš bado nemirs. Netgi sakyčiau - pašalpų gautumėm litais daugiau :D Kad Achema susibankrotins - šaunu. Kam LTU reikalingi pasaulyje nekonkurencingi dinozaurai, kurie dar vandenį mutina, kai tik kalba ima eiti apie LPG terminalus? > Tiesą sakant, kaip importas/eksportas greitai išlygina vietinių ir > užsienio kainų neatitikimus, stebime kas dieną. Dėl įvairių smulkių > vietinio masto paslaugų, tai jų kaina priklauso nuo to, kiek žmonės turi > pinigų jų perkamosios galios verte, nominalas čia irgi nesvarbus. Taip, sutinku - padidinus eksportą per valiutą paslaugos labai greitai prisitaikytų prie vietinės perkamosios galios. >> Todėl, kad noriu juos nubausti už tuos prekybcentrius, kurių >> prisistatė pagal juokingas formules, dabar nežino kur dėti :) Čia >> pusiau juokauju. >> > > Pats ieškai geresnio gyvenimo, o kitus už tai nori bausti. Nu čia gi pusiau juokais, sakiau. > Jokio perteklinio oro nėra. Devalvacija - konfiskacija, hyperis - didelė > konfiskacija pradžioje, greitai nebeduodanti efekto, sužlugdanti valiutą > ir ekonomiką. Jei devalvacija tamstai yra konfiskacija, tai (be abejonės?) revalvacija - pinigų dalybos dovanai? >> Tai yra common sense - nuo mažesnio lygio gera kilti. Tik prieš >> sakydamas pasitikrink dar infliacijos lygius abiejose valstybėse, tada >> pasimatys tikresnis gero gyvenimo vaizdas. >> > > Skaičiuojant BVP atsižvelgiama ir į infliaciją. Kurį būtent rodiklį konkrečiai? CPI/HICP? dar kažkas? >> Ant šito kabliuko manęs nepamausi. Žinau aš, ką tie euriniai rezervai >> reiškia, ir kiek to aukso Lietuvos bankas turi (ir Kipras irgi >> sužinojo, beje) :) O Tu kalbi (gal tiesiog aš taip priimu) panašiai >> kaip nekurie funkcionieriai, lyg įstatymas būtų svarbiausias dalykas >> nustatant ilgalaikį valiutos dydį, ar švietimo paslaugų ilgalaikes >> kainas :) >> > > Euriniai rezervai reiškia tai, ką reiškia. Ir kokia valiuta Kipre > nuvertėjo ar žlugo? O jeigu valdžia nesugeba kontroliuoti bankų, kurių > indėlius yra įsipareigojusi kompensuoti, tai čia jau kita problema. Dėl > to, kas kontroliuoja valiutos kursą, jau detaliai aiškinau - tai daro > jos leidėjas, nes jis turi absoliučią galią neribotu mastu kontroliuoti > jos pasiūlą. Pilnai sutinku teoriškai dėl leidėjo. Bet praktikoje....kaip čia pasakius....ne viską apskaičiuosi. Jau rašiau kokia valiuta Kipre žlugo, manau kaip ir aišku, ką ateityje ten išvysime. Leidėjas ECB ten šiuo konrečiu atveju, kaip suprantu, vaidino antrinį vaidmenį (ouch). Tu geriau man paporink štai ką: Tavo nuomone, ar EUR/LTL šiai dienai tikroje rinkoje (ne LB skelbiamoje) pervertintas, ar neįvertintas?