> Iš esmės man pochui, ar ES dėka tai vyksta, ar ne ES dėka, bet > importuotiems degalams mokesčiai sudaro daugiau nei 50proc. Pasižiūrėk > į 2010m. paveiksliuką ir pamatysi, kur yra subsidijos. > > http://www.kaunozinios.lt/naujienos/kokia-benzino-kainos-sudetis-lietuvoje_14195.html > > > Kopūstėliai visuomet susigalvos, kaip save pasimaitinti. Bet > pasižiūrėk į importo kompoziciją ir pamatysi, kad energijos importas > iš Rusijos sudaro 1/3 viso importo. Rusija nėra ES dalis, nors akcizus > ir reguliuoja ES. PVM vietinė valdžia irgi užmeta padorų. Ir tas PVM > skaičiuojamas nuo galutinės kainos su akzicais jau. Tas pats yra ir su > elektra (kol kas dar ne visa iš Rusijos - bet prisigalvota mokesčių - > subsidijų malūnėliams, PVM elektrai). Dujos - pagrindinis šildymo > "ingredientas". Irgi importuojamas, skirstymo kaina yra axujenna > (dalis "nuteka" valstybei, reiktų pasigilinti kaip tai yra > perskirstoma) ir PVM padorus. Kaip ten bebūtų, aš tenorėjau parodyti > tamstai, kad yra sočiai vietos manevrams, kaip atpiginti energiją LTU > (ką ir pats žinai, bet išsikalinėji). Bet labai patogu sėdėt ir rinkti. > Visiškai normalu, kad degalai apmokestinami. Visų pirma daug kur kelių tiesimas ir kita infrastruktūra finansuojama iš biudžeto, tai normalu kad tos lėšos būtų surenkamos per degalų mokestį. Antra - teršimas, ir šiaip visuomenei sveikiau riboti degalais varomą transportą, kur tai įmanoma skatinant transportuotis savo raumenų pagalba - taigi, papildomas mokestis šiuo atveju turi ir tikslą apriboti konkrečios prekės vartojimą, panašiai kaip alkoholio ir rūkalų. Na ir aišku, kadangi prekė turi labai didelę apyvartą ir ją lengva apmokestinti, tai ir patogus mokestinis šaltinis paprasčiausiam biudžeto papildymui. Su gamtinėmis dujomis šiek tiek kitaip, čia daugiau reikėtų žiūrėti ekonominio intereso, bet PVM imamas praktiškai nuo visko, o kad paskirstymas brangus - tai čia jau specifinė problema - ar konkurencijos nebuvimas, ar žemas efektyvumas, ar viskas kartu. > - neturėdamas pinigų, negalėsi ir importuoti. O bendroje rinkoje > > Vėlgi, terminas "eksporto rėmimas" yra įtartinas. Jei neremi eksporto, > vadinasi "remi importą" - svetimas darbo vietas, vietoje savų. A kodėl > apie tai tyli? Kodėl mes turime dotuoti svetimus gamintojus? Nė viena > turtinga eksportu valstybė nesuka sau galvos tokiomis filosofijomis. > > P.S. tas pradinis valiutos nustatytas santykis nėra kažkokia Dievulio > iš dangaus nuleistas skaičius, kuris turi būti amžinai iškaltas. Jį > irgi sugalvojo žmonės. Iš palubinsko, tarkim. Argumentas, kad jo > keisti negalima, nes neva tada galėsi "prekiauti laisvai" ir > "stabiliai" kažkoks nelabai suvokiamas? > >> "neturėdamas pinigų, negalėsi importuoti" > > bet tu, qrva, užsiknisęs teoretikas. Kaip matai REALYBĖJE, kol kas > pinigų nėra, bet yra skolų. Ir _gali_ importuoti. O skolos ne už dyką > - už procentus. Jei reinvestuoji skolas - skolinkis nors ir iki kaklo. > Bet kur tie pinigėliai eina, aš jau rašiau. Šiandien tam, kad pakelti > 4proc BVP reikia valstybei pasiskolinti MILIJARDUS. Kai nebebus nei > santaupų, nei skolų - nebeturėsi pinigų ateityje - negalėsi > importuoti, tas tiesa. Bet tada ir pagaminti negalėsi, nes nei > kapitalo bus, nei mokesčiai bus maži. Bus kas liaudyje yra vadinama > "zhopa". Ir rinkas būsi atidavęs kitiems. O jas sunku atsikovoti, > prasideda dempingai visoki. Ne per sunkiai aiškinu? Niekaip nematau, kad neremdamas eksporto remi importą. Na nebent tuo, kad tam "rėmimui" atimi iš žmonių pinigus ir juos padovanoji užsienio pirkėjams ir tuo pačiu susilpnini mūsų pirkėjų galimybes pirkti prekes, tame tarpe ir importines. Jeigu normaliai skatini eksportą, t.y. neriboji laisvos prekybos, tai skatini tiek eksportą, tiek importą. Tuo atveju neremi nei savo, nei užsienio gamintojų, o kažką remti gali vien savo mokesčių mokėtojų sąskaita. Dėl valiutos - tai nesakau, kad jų tarpusavio santykis turi būti vienoks ar kitoks - šalys pasirenka tokius nominalus, kokie joms atrodo geri. Bet specialus to kurso kaitaliojamas turi tik trumpalaikį poveikį - vis tiek galiausiai rinka viską išlygina per kainas, kaip per jas išlygina ir nekeičiant tų valiutų santykio. Juk tai labai aiškiai pamatėme ir Lietuvoje per kelis pastaruosius metus. Devalvavus litą visos kainos, atlyginimai, pensijos litais būtų didesnės, bet skaičiuojant eurais ar doleriais viskas, manau, būtų, labai panašu. Tai kad skoliniesi - čia kaltas importas? Gal atvirkščiai - pirma pasiskolini, o po to jau gali importuoti? Jeigu mes eksportuotume penkis kartus daugiau, bet norėtume dabar gyventi dešimt kartų geriau - vis tiek prisiskolintume ir importuotume, kaip tai sėkmingai darė už mus daug turtingesnės ir daugiau eksportuojančios šalys. Taigi, problema ne importas, o skolinimasis - neturėdamas pinigų, importuoti negalėsi savaime. Tas skolinimas ir paramos automatiškai ir sukuria neigiamą prekybos balansą - jei turi daugiau pinigų nei uždirbi, automatiškai daugiau ir perki nei parduodi. Gal tai paskiro individo ar firmos atveju bent kurį laiką ir negalioja, bet valstybės mastu - tai dėsnis. Dėl rinkų, tai manau, kad Lietuva valstybės lėšomis pabandžiusi padempinguoti Vokietijos, JAV ar Rusijos rinkas, pradėtų dvėsti iš bado greičiau, nei anie suprastų, kad čia kažkas dempinguojama. O tas finansinis eksporto rėmimas, tai ir yra grynas dempingas. > Vėl tu su savo "BVP kils". Niekur BVP nekyla šiandien nesiskolinus (žr > aukščiau). UAB Lietuva niekada neprisivys Vakarų Europos, nebent iš > blogosios pusės. Ar taip sunku šūdmalystę numest šalin, ir pripažint > faktus? Ką reiškia "jeigu smarkiai mažės gyventojų"? Jų mažėja 20 metų > iš eilės, tuk tuk. Ar gali dar smarkiau mažėti, nei šiandien? "Niekur BVP nekyla šiandien nesiskolinus" - nelabai supratau - Žemė juk kaip ir uždara sistema, vadinasi jei kažkas skolinasi, kažkas tiek pat ir skolina. Gyventojų aišku kad gali mažėti smarkiau nei šiandien. Šiuo metu tiek gyvenimo trukmė, diek didele dalimi ir dauginimasis išsivysčiusiose ir postkomunistinėse šalyse yra labai priklausomi nuo medicinos, ir ta priklausomybė vis didėja. Taigi, tas demografinis balansas priklausys nuo to kiek medicina pajėgs palaikyti vis silpnėjančias žmonių dauginimosi galimybes (dėl tų pačių medicininės pagalbos ir socialinių priežasčių) ir kiek pajėgs ilginti (ar bent palaikyti) žmonių gyvenimo trukmę. Jeigu staiga ta medicininė pagalba staigiai sumažėtų, labai sumažėtų ir populiacija, kol praėjus natūralią atranką atsistatytų natūraliomis priemonėmis. Kitas demografiją labai įtakojantis veiksnys, aišku, yra migracija. Jeigu Lietuvos ekonomika stagnuos, o turtingesnių šalių darbo rinka augs, ten gali patraukti dar didesnės žmonių masės nei dabar.