On 21/03/13 07:45, RaR wrote: > >> Tie žmonės tiesiog bijo, kad vėl bus apiplėšti. Ir teisingai bijo, nes >> taip ir bus. Tačiau jiems kito kelio nėra - apiplėšti jie bus bet >> kokiu atveju. Ar turėti tokį aukštą latą ir 25proc. bedarbystės, ar >> turėti žemą zlotą ir 15proc. bedarbystės - jųjų teisė rinktis. > > Na koks ten tas zloto žemumas? Net ir nedalyvaujant ERM2 jis vis tiek > nuo euro nelabai nukrypsta daugiau 15%. Kitą vertus yra šalių gyvenančių > su euru, kuriose nedarbas daug mažesnis nei Lenkijoje. Pavyzdžiui šiuo > metu keturios mažiausią nedarbą turinčios ES šalys yra įsivedusios eurą, > tiesa, keturios didžiausią nedarbą turinčios šalys irgi jį turi. Jeigu > imti vidurkius, tai 17-os eurozonos šalių nedarbo vidurkis yra 11,9% , > tuo tarpu visos ES 27-ių šalių vidurkis yra 10,8%. Ne toks jau didelis > skirtumas, ypač turint omeny, kad visos pietinės ES šalys yra > įsivedusios eurą, o jos ekonomikos stabilumu niekada nepasižymėjo. O > paimkime dvi panašaus mentaliteto ir tradicijų kaimynines šalis Suomiją > ir Švediją. Suomija yra įsivedusi eurą, o Švedija net nedalyvauja ERM2. > Suomijoje nedarbas 7,9%, Švedijoje - 8%. Beje, Latvijoje dabar nedarbas > ne 25%, o vos virš 14% (Lenkijoje - 10,6%), ir toks smarkus sumažėjimas > per labai trumpą laiką įvyko be jokio manipuliavimo valiutos kursu. Esmė ne tiek konkrečiai zlote, ar late (jei tik pvz), kiek valstybės monetarinės politikos (ir jos atspindžio - valiutos) įtakoje BVP augimui, kuomet fiskalinė politika jau išsemta - kontekstas buvo toks. Jei valiuta (monetarinė politika, arba jos nebuvimas) trukdo augti - laikas eina prieš piliečius (valstybę) ir tokią valiutą. Jei padeda - atvirkščiai. Zloto žemumas buvo pakankamas, kad išdulkintų lietuvių ekspeditorius iš Latvijos/Rusijos rinkų. O dėl Latvijos nedarbo - tai gal atsakyk ir į klausimą, kodėl jis toks mažas? Todėl, kad anie a) gyvena iš subsidijų/pašalpų ir b) daug kas emigravo. Jeigu Lietuvoje niekas nebūtų nuo 1990 emigravęs, dabar turėtumėm 4,3 mln gyventojų, ir jeigu juos visus (kaip neaktyvius) priskirti prie bedarbių, bedarbystė būtų 25proc+. Plius dar neužmiršk, kad emigruoja ekonomiškai aktyviausi (valstybės ateitis ir vaikai), o lieka pensinykai ir skolos. Dabargi LTU požiūris paprastas: nėra žmogaus, nėra problemos (bedarbystės), o ir statistika teisinga :) p.s. o Tu dar naivus - tiki valstybės pateikiamais skaičiais.:) > Euro atsisakymas graikams dabar būtų visiškai nepanašus į zloto > variantą, o greičiau į Zimbabvės dolerio variantą, ir jie tai puikiai > supranta. Didelis nedarbas jiems labai nemalonus, bet perspektyva > dirbant realiai gauti kelis kartus mažiau nei dabar su tokiu pat > santaupų nuvertėjimu jų visai nevilioja. Labai paplitęs mitas, kad > valiutos kurso manipuliavimu gali sukurti kažkokias gėrybes. Iš tikrųjų > vietoje valiutos kurso kitimo gali sėkmingai keistis nominalios kainos, > užmokesčiai ir pan. Ir ten, kur nėra galimybės keisti valiutos kurso, > tai ir vyksta, o per amžius visada būtent taip ir vykdavo. Vieniems (dirbantiems) maloni tvirta valiuta, kitiems (bedarbiams) - visai ne. Kadangi pastarųjų tik daugėja, kažkada susirinks jų kritinė masė ir balansas pakryps pirmųjų nenaudai. Kadangi, kaip suprantu esi idealistinių liberalių pažiūrių, Tau idealiausias variantas būtų viena valiuta planetoje žemė. Tuomet visi žaistų pagal vienodas taisykles. Bet to, įtariu, dar ilgai nebus. Ir labai dėl to nepergyvenu, nes besikeičiančiame pasaulyje niekada nebus visiems lygių taisyklių duotoju laiko momentu. Aš tai nieko blogo nematau turėti savo valiutą - ir naudoti ją savo naudai kaip įrankį, reikalui esant. Tiesą pasakius, valiutos kurso ar kainų svyravimai (iš esmės tai tas pats - nesupratau kodėl išskyrei čia nominalias kainas nuo valstybės valiutos kurso - tai tos paties medalio kita pusė, juolab kad mažos valstybės daug ką importuoja) - ne tokie jau ir blogi įrankiai, nes tolygiau paskirsto dalbajobų sukurtus nuostolius visiems visuomenės sluoksniams be diskriminacijos, nei kažkokių kopūstų, žaidžiančių Dievus, pasirinktinai įtakojamos visuomenės grupės (tam uždėsim mokesčius, o tam - sumažinsim, ar kažko neleisim). Aišku, tarp grupių egzistuoja netolygūs uždarbiai ir juos skirtingai valiutų svyravimai veikia, bet toks gyvenimas - niekur nėra idealios santvarkos. Jei jau gyveni valstybėje, kuriai ateina krachas ir mažai uždirbi, likdamas joje tokiomis aplinkybėmis jau pats automatiškai a priori prisiimi atsakomybę už tokį veiksmą. Čia kaip su Sail - net jei neini į rinkimus, vistiek esi kaltas, nes valdžia kažkokia bus (ir tu ją - belenkokią - remi). Pats terminas "valiutos kurso manipuliavimas" yra įtartinas. Kai nori pirkti turguje obuolius - juos ir perki. Jei kažkas nori (ir gali) nusipirkti visą krepšį - kodėl jam reikėtų tai drausti? Man regis, baisiausia prasiskolinusioms mažoms valstybėms tai, kad nuo jų niekas nepriklauso. Jos nežino kur yra, nežino kas bus rytoj. Jos pasitiki kopūstais. Jos gali pasitikėti jais ir toliau ir likti euro zonoje, pagal tai planuoti gyvenimą, bet visada miegoti neduos grėsmė, kad vokiečiai tiesiog vieną dieną juos pames (kaip jiems patiems bus naudinga) ar smeigs durklą su atomine, kaip litoffcams. O kai nenaudinga - neleis išeiti iš euro.