Vat tik pamastymas toks neapmastytas man kyla: ar nejudama 
netyčia/nesamoningai link bankų rolės ir galimybių permastymo ?

"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:kibo87$f5t$1@trimpas.omnitel.net...
> Iš esmės sutinku ką čia parašei - indėlius liesti labai pavojinga, 
> smūgis bankinei sistemai gali būti blogiau nei ryžtingas taupymas ar 
> skolinimasis už didelius pinigus. Dar kvailiau yra garsiai šnekėti apie 
> tą galimą nusavinimą.
> 
> Bet kad dėl jų problemų kalti Briuselio kopūstai nenorėčiau sutikti. 
> Eurą jie įsivedė savo noru. Bet su euro privalumais turi koja kojon eiti 
> ir padidėjusi atsakomybė. Aišku, eurozonos valstybės galėjo 
> prisiskolinti daug lengviau ir už mažesnes palūkanas nei tai būtų 
> galėjusios padaryti savo valiuta. Visų pirma rinkose nebeliko 
> devalvacijų baimės, antra - visų euro šalių obligacijos kreditoriams, 
> bent jau anksčiau, buvo kaip ir tikri euriniai rezervai - maždaug jeigu 
> bus problemų su konkrečia valstybe, tai eurozona kaip nors išspręs tas 
> problemas. Kažkas panašaus ir vyko iki tol, kol  tų probleminių 
> valstybių pasidarė kone tiek pat kiek ir neprobleminių. Kartais atrodo, 
> kad stojimas į eurozoną politikams visų pirma svarbus dėl to, kad galėtų 
> skolintis už mažesnes palūkanas, o žiūrint į Pietų Europos valstybes 
> atrodo, kad tai buvo bene pagrindinis stojimo tikslas. Dabar jau, kai 
> rinkos įsisąmonino, kad Graikijos ir Vokietijos obligacijos yra ne tas 
> pats, pietinės šalys aršiai kovoja už bendras eurozonos obligacijas - 
> kad bet kokias paskolas vienai šaliai garantuotų visa eurozona. Kol kas 
> Vokietija prieš tai atsilaiko. O tie bankai, prisipirkę Graikijos 
> obligacijų, kaip jau rašiau, anksčiau ar vėliau turėjo būti nubausti - 
> juk negali jiems didžiules palūkanas pastoviai mokėti Vokietijos 
> mokesčių mokėtojai - ne jie juk įžūliai rizikuoja, o bankai, perkantys 
> tas obligacijas.
> 
> Kas dėl Lietuvos, tai nelyginčiau jos su Kipru. Kol kas finansai 
> tvarkomi atsakingai, skola ne pernelyg didelė, be to jos išaugimas iki 
> dabartinio lygio buvo visiškai normalus įvertinant mus ištikusio 
> nuosmukio dydį. Svarbu, kad ir toliau būtų tvarkomasi atsakingai, o kol 
> kas dėl to didelių baimių nėra. Dėl bankų - tai pagrindinė dalis yra 
> skandinavų filialai, o su kitais, kaip matome, tvarkomasi vos ne 
> prevenciškai.
> 
> 
> On 2013.03.20 03:01, abc wrote:
>> On 18/03/13 10:11, RaR wrote:
>>> Nei Snore, nei ŪB nieko nelaikiau, tad įdomumas tik teorinis.
>>>
>>>
>>> On 2013.03.18 11:02, Tomas wrote:
>>>> On 2013.03.18 10:43, RaR wrote:
>>>>> Darbe seniai nebeskaitau jokių portalų, nebent vakare namuose.
>>>>
>>>> Vakare jau bus per vėlu.
>>>>
>>>
>>
>> Pakalbėkime apie teorinį įdomumą:
>>
>> Graikiško Kipras yra klasikinis pvz, kaip nieko iš esmės piktybinio 
>> nedarant galima susidirbti visiškai ir ilgam. Kaip suprantu, jie 
>> turėjo būti visai desperado, kad paskelbtų tokias priemones ir RaR 
>> teisus, kad tai geriausia, ką jiems jų nauja (dar mėnesio neišbuvus) 
>> vyriausybė gali pasiūlyti. Tačiau, žvelgiant plačiau, tai davė kol kas 
>> stipriausią precedentą, kodėl niekur bankuose šiandien negalima 
>> laikyti $. Tokį stiprų, kad spaudžiami iš užsienio, kipriečiai turėjo 
>> pratęsti atostogas (šiandien jau 5a diena) ir pakoreguoti pradinę 
>> mintį (vietoj 6.75/9.95 padaryti 0/15). Originali mintis buvo paremta 
>> vokiečių, TVF, ECB ir inicijuota paties naujo Premjero (kurio vienas 
>> iš rinkiminių pažadų buvo neliesti indėlių), bet po to, pastarasis, 
>> musėt susipažinęs su situacija iš arčiau sugalvojo, kad taip šaliai 
>> būtų geriau (išgelbės stambius indėlininkus - rusus). Čia iš serijos 
>> “Norėjau kaip geriau, o gavosi – kaip visada”.
>>
>> Gilesni pastebėjimai:
>>
>> - Iš kur gi ta baisi Kipro padėtis ir skolos? Nieko blogo Kipras 
>> nedarė. Gyveno sau, ir tiek. Kaip ir visi: turėjo NT burbulą, taškė 
>> pinigus, prekiavo su ir investavo į savo pagrindinį partnerį – 
>> Graikiją. Bet vieną dieną atsibudo su 90% skola nuo BVP (dėl savaime 
>> suprantamų priežasčių). Jeigu vokiečių pagailėtų 5.8 mlrd. būtų 
>> reikėję skolintis rinkose, o ne iš indėlininkų, skola nuo BVP būtų 
>> šokusi iki 145%. Patys suprantat, ką šie skaičiai reiškia. Sąžiningas 
>> Premjeras negalėjo to leisti, net išduodant savo žodį. Jis norėjo 
>> padaryti kad “būtų geriau”. Nes jis – šalies lyderis. Ar bent tokiu 
>> jaučiasi.
>>
>> - Šis indėlių nusavinimas nebuvo naujiena, gandai ir spaudos užuominos 
>> sklandė jau seniai. Per paskutinias dvi dienas iki savaitgalio Kiprą 
>> paliko 2 mlrd EUR indėlių.
>>
>> - Artėjant rudens parlamento rinkimams Vokietijoje, vokiečių noras 
>> finansuoti kitų ES regionų skolas slopsta. Merkel blokas praeitais 
>> metais pralaimėjo rinkimus savivaldose, ir jie savęs ant aukštesnio 
>> (parlamento) aukuro jau nebestatys dėl ES svetimtaučių. Tai labai 
>> įdomus pranešimas Lietuvai, kuriai nuolat reikia pinigų.
>>
>> - Airijai, Portugalijai, Ispanijai, Italijai, Lietuvai ir pan. 
>> skolinimąsis pabrango pernakt: rinka sureagavo atitinkamai. Kada 
>> sekantis obligacijų platinimas Lietuvoje, gal domitės?
>>
>> - Visi žino, kad Airija, Portugalija, Ispanija, Italija ir kitos 
>> civilizuotų šalių ministrai spaudė Kiprą, kad negriautų europinio 
>> indėlių draudimo mechanizmo (Lietuva spausti nemoka – kaži kaip tas 
>> mūsų “gerai pasiruošęs ir daug skaitęs” Šadžius, ar žodį kokį bent 
>> pralemeno?) :) . Bet jau post factum: nors originalus sprendimas ir 
>> neva atšauktas, žala jau padaryta. Pasaulis, ir ypatingai kitų 
>> periferinių valstybių indėlininkai suprato, ką iš tiesų reiškia tas 
>> draudimas. O jeigu nesuprato, tai galės kaltinti tik save. Spaudimas 
>> baisus čia ta prasme, kad niekam ES Kipro interesai nerūpi - jis 
>> paskutinėj vietoj.
>>
>> - įdomu tai, kad apsaugoti liko obligacijų turėtojai, t.y. skolinę 
>> Kipro bankams. O indėlininkai liko lochų vietoje.
>>
>> - dar įdomiau tai, kad po savaitgalio paaiškėjo, kad geriau pirkti 
>> periferinių valstybių obligacijas, nei investuoti į periferinių bankų 
>> akcijas. Kaip tik priešingai, nei Briuselio kopūstai stengiasi mus 
>> įtikinti. Super.
>>
>> - Techniškai kalbant, indėlių draudimas nebuvo aktyvuotas (bankas dar 
>> nėra bankrutavęs – čia irgi labai įdomus momentas, visiems 
>> pamąstymui), tad nėra dėl ko ir teistis. Kitas dalykas, kad tai 
>> prieštarauja Europos žmogaus Teisių Konvencijai ir Kipro Konstitucijai.
>>
>> - Suma summarum Kipras lieka ilgalaikių lochų vietoje: jie patys 
>> persišovė sau koją. Kodėl – galima tik spėlioti. Greičiausiai dėl to, 
>> kad iš esmės jokia pusė (nei Troika, nei jų vyriausybė) konrečių 
>> sprendimų nedarė mėnesiais, ir dabar jau paskutinėmis minutėmis teko 
>> kapstytis kaip papuola. Vokiečiai pasakė, kad “Jums užteks ir 10 mlrd. 
>> EUR”, 5.8 mlrd jiems reikėjo kažkur surasti patiems. Ir genialiai 
>> sugalvojo: nutręšti iš turtingų rusų, kurių kiekvienas laiko kur kas 
>> daugiau, nei 100K+. Kvailumo viršūnė ir paradoksas tas, kad jie 2011 
>> atidarė 2.5 mlrd. EUR vertės kredito liniją su ta pačia Rusija ir kaip 
>> tik planuoja išsiderėti jai geresnes sąlygas, greičiausiai mainais į 
>> Rusijos karinę bazę (buvo kalbų vasarą).  Kaip ten bebūtų (net ir 
>> atšaukus šią idiotišką priemonę), žala jau padaryta: ir 60 milijardų 
>> EUR banko indėlių išgaruos greit (o tai jau - nemažai palūnanų), ir 
>> Kipras jau bus užmirštas kaip ta valstybė, kur galima saugiai laikyti 
>> santaupėles, ir investuoti į NT. O juk tokiai mažai ekonomikai 
>> turizmas, NT (vilos) ir finansinės paslaugos yra beveik viskas.
>>
>> - Kas bus dabar su Kipru? Ogi nieko įdomaus nebus. Ar 90% nuo BVP 
>> skola, ar 145% - jokio skirtumo. Kam tada reikėjo erzinti indėlininkus 
>> ir šauti sau į koją? Nors rusai draugeliais būtų likę. Jokio skirtumo, 
>> nes vistiek subinė skylė, jų ekonomika neaugs. Nes taip nusprendė 
>> Briuselio kopūstai. Kipras išmainė eurą į augimą: turės stabilią 
>> valiutą, bet darbo vietų nebus. Kaži, kuo tos jų skolos denominuotos? 
>> Jeigu būtų denominuotos eurais, ir eurui būtų kapiec rytoj – visai 
>> smagu tada, suprasčiau, galima lėbaut ir toliau. O realiai? Realiai – 
>> priklauso ne nuo jų pačių, o nuo to, kada taip nuspręs Vokietija. 
>> Jeigu nuspręs. Net jeigu ir nuspręstų, ne taip lengva tą hyperį 
>> iššaukti – amerikaškos jau keli metai mėgina tai saugiai padaryt. 
>> Realiausias variantas, kad vokiečių nauja valdžia tiesiog pames juos, 
>> nabagus (iškankintus graikus, kiprą, portugalus, sekančius eilėje - 
>> fokusininkus prancūzus), su tuo euru, o anie jau patys nusiinfliuos. 
>> Bet tai skaudės vokiečiams - irgi ne kas...o ir ilgalaikės pasekmės, 
>> bankrotai...O vokiečiai gali ir nenuspręsti  – gali ir toliau mėgint 
>> visus aplink priversti taupyt, ir tada šita Kipro dabartinė 100% nuo 
>> BVP skola toliau lėtai iš paskos tempsis įvyniota į euro popieriuką su 
>> 3-5proc. infliacijos lipduku. Klausimas pasistoja paprastas – kam 
>> Kiprui reikalinga ta stabili valiuta? Kad sekantys valdžioj būtų 
>> fašistai?
>>
>> - Kipro variantas man atrodo ne taip ir tolimas nuo Lietuvos. Tik pas 
>> juos viskas greičiau, o mes maskatuojamės ERM, bet abi valstybės 
>> prisiima grandiozinius įsipareigojimus, be jokio plano kaip juos 
>> vėliau likviduoti. Ir abejose valstybėse axujenos kainos net ES 
>> mąsteliu. Mes irgi iš pradžių prisiimsim įsipareigojimų iki 60-90proc. 
>> nuo BVP užsienio valiuta (jeigu dar neprisiėmėm, įskaičiuojant ir visą 
>> paslėptą ECB šešėlį, ir visus savivaldybių biudžetus - ar tiesa, kad 
>> vien Vilniaus įmonės sėdi skoloj 1 milijardą?), o po to mąstysim kaip 
>> čia kapstytis. Kol kas, panašu, kad Lietuvoje sumąstyta taip: 
>> 2012-2016 skolinsimės už belenkiek ir viduje įsuksim infliacijos 
>> spiralę, lochams rinkėjams tuo metu giedosim: "taigi Jūsų minimumas ir 
>> atlyginimai kyla", nors reali perkamoji galia krenta (tikrasis 
>> Vilkaviškio Dievo planas-genocidas).  Situacija po Vokietijos rinkimų 
>> bus labai įdomi.
>>
>> LAUKIAM atomazgos (laukiam jau penkta diena - ilgos šventės! Tegul 
>> nors kartais paprakaituoja, svoločiai - savo darbo užmokestį reikia 
>> atidirbti)
>