>> O kas čia aiškaus? Kaip konkrečiai skolinimasis didina produktyvumą? > > Taigi jau aiškinau. Skolinies ir palaikai darbo vietas, kuri dirbtinę > paklausą, žadi saldų rytojų. > Tai vis tik kaip, kurdamas neproduktyvias darbo vietas, keli produktyvumą? >> Tai jei moterėlės produktyvesnės už mechanizmus, kam jas pakeitė? Na tai >> vadinasi tikrai durnas buvo ir skaičiuoti nemoka. Kame problema, ar maža >> yra durnių? > > Tai ką, tu įsivaizduoji, kad pasaulis statiškas? Iš pradžių jam buvo > produktyviau moterėlės. Vėliau tapo produktyviau robotai (apyvartos > pasikeitė). Koks skirtumas - vieną roboto modelį pakeitei kitu. > Na tai kur čia problema? > Va va.. TEN KUR LABIAUSIAI REIKIA. O kas nuspręs? Stalinas? Tu? > Vyriausybė ir seimas, kaip visada. > Tai ne manipuliavimas. Pats pripažinai su Tomu kalbėdamas, kad visos > prekės svyruoja pagal pasiūlą/paklausą. Net kelis kartus pakartojai. > Lito pririšimas jam nuolat svyruojant rinkoje - štai kur tikrasis > manipuliavimas. Ir vardan ko? Taigi kiek kartų aiškinau - svyruoja lito kiekis, o ne jo kursas. Su pilnai kuo nors padengtu popieriniu pinigu taip yra - dėl jo kurso gali nesirūpinti, nes rezervo užteks. Priklausomai nuo pinigo poreikio, jo kiekis ir tuo pačiu rezervas didės arba mažės. Rezervas gali būti ir auksas, ir kita valiuta, ir kitkas. Kai valiuta pilnai nepadengta, stengdamasis, kad rinkoje neliktų niekuo nepadengtų popierinių pinigų, rezervui tuštėjant jo kainą keli popierinio pinigo atžvilgiu, tuo pačiu popierinis pinigas pinga.